Norvegijos naujienos

Nuo princų iki laidojimo namų darbuotojų: kaip norevegai pereina prie elektromobilių

Norvegai vis dažniau renkasi elektrinius automobilius – ne išimtis ir princas Haakonas.

Panašu, kad kai kurie gelbėti planetą nori net ir po mirties. Osle laidojimo rūmai siūlo velionį į paskutinę kelionę palydėti elektriniu katafalku.

“Norvegijoje daugelis vairuoja elektromobilį, o kai kurie nori ir palikti šią planetą jai draugiškesniu būdu”, – aiškina laidojimo namų darbuotojas Oddas Borgaras Jolstadas, Grefsen kapinių ramybės fone demonstruodamas savo “Tesla”.

“Tad štai toks mūsų nedidelis indėlis į švaresnę aplinką”, – šypsosi jis.

Turtuoliai ir ne tokie turtingi, jauni ir seni, madingi miestiečiai ir atsipalaidavę kaimiečiai tapo panašūs: norvegai, įskaitant ir sosrto įpėdinį princą Haakoną, vis intensyviau pereina prie elektromobilių.

Šioje šalyje, kur dauguma elektros yra gaunama iš vandens energijos, toks pasirinkimas yra itin draugiškas aplinkai.

Nuo paprastesnio “Nissan Leaf” iki prabangios “Tesla” – daugiau nei pusė kovą šalyje parduotų automobilių buvo varomi ne degalais, o baterijomis.

“Ko gero, visų metų statistikoje elektriniai automobiliai taip pat sudarys daugiau nei pusę naujų pirkinių”, – sako Christina Bu, Norvegijos elektromobilių asociacijos generalinė sekretorė.

Toks dalykas neturi precedento tiek Norvegijoje, tiek kitose šalyse. Tikimasi, kad atsiradus naujiems automobiliams, su kuriais viena įkrova galima nuvažiuoti ilgesnį kelią, ši dalis tik didės.

Didėja supratimas apie draugiškumą aplinkai?

Nors Norvegija yra didžiausia naftos gamintoja Europoje, šalis oficialiai skelbia apie savo siekį, kad iki 2025-ųjų visi parduodami nauji automobiliai būtų neteršiantys aplinkos emisijomis.

“Suprantama, laukia iššūkiai, bet tai neabejotinai yra įmanoma”, – teigia Ch. Bu.

Ji pažymi, kad tam, jog įgyvendintų šį tikslą, Norvegijai reikės gerinti įkrovimo infrastruktūrą, įkurti įkrovimo stoteles palei greitkelius, kaimiškose vietovėse ir privačiose automobilių stovėjimo aikštelėse.

Tačiau ar Šiaurės jūros nafta besidžiaugiantys norvegai iš tiesų labiau rūpinasi aplinka nei kiti?

Ko gero, ne – sparti šalies automobilių elektrifikacija daugiausia siejama su dosniomis valstybės dotacijomis.

Elektriniai automobiliai yra beveik visiškai atleisti nuo didžiulių benzinu ir dyzeliniu kuru varomiems automobiliams taikomų mokesčių.

“VW Golf” su įprastu degimo varikliu kainuoja beveik 334 tūkstančius kronų, o jo elektrinis pusbrolis “e-Golf” dėl mažesnio mokesčių koeficiento kainuoja tik 326 tūkstančius kronų.

Peras Kolneris, septintąją dešimtį bebaigiantis į pensiją išėjęs verslo vadovas, džiaugiasi jau penktuoju elektriniu automobiliu.

Pirmąjį jis įsigijo dėl didelių miestų rinkliavos kaštų.

“Iš tiesų svarbiausias dalykas buvo kaina. Aplinkui radosi vis daugiau rinkliavų, kasdien keliaudamas į darbą ir iš jo su rinkliavomis susidurdavau keturis kartus, tad vien už jas kasdien sumokėdavau nuo devynių iki 14 eurų”, – aiškina prie naujutėlaitės “Tesla 3” stovintis vyriškis.

Elektromobiliai ilgą laiką galėdavo prašvilpti pro rinkliavas visai nemokėdami.

Socialiniai kaštai

Tačiau net ir šios turtingos šalies gyventojai ima niurzgėti dėl kaštų.

Pasak vyriausybės, Norvegijos automobiliams tampant vis “švaresniems” ir dėl to mažiau apmokestintiems, šalies surenkami su automobiliais susiję mokesčiai dabar yra 2,6 milijardo eurų mažesni nei 2007-aisiais.

Kai kurie privalumai jau dingo: nuo kelių rinkliavų ne visiškai atleidžiama, jos tiesiog sumažintos, tas pat galioja ir automobilių statymui bei įkrovimo stotelėms viešose automobilių stovėjimo aikštelėse.

Elektriniai automobiliai taip pat gali važiuoti autobusų juostomis. Visgi, kadangi didelis jų skaičius lėtina eismą, labiausiai perpildytose Oslo dalyse jie gali važiuoti autobusų juostomis tik tais atvejais, kai automobilyje yra bent du ar daugiau žmonių.

Dėl išimčių, kurios garantuojamos iki 2021-ųjų, trukmės vis labiau abejojama.

“Mes subsidijuojame Norvegijoje įsigyjamus elektrinius automobilius, nes jie pasižymi mažesnėmis CO2 emisijomis nei įprastiniai automobiliai. Tačiau esti daugybė kitų su vairavimu susijusių socialinių kaštų: grūstys, avarijos, triukšmas ir taip toliau”, – pažymi Norvegijos statistikos tarnybos tyrėjas Bjartas Holtsmarkas.

Pasak didžiausio Norvegijos draudiko “Gjensidige”, nauji elektriniai automobiliai 20 procentų dažniau nei dyzeliniu kuru varomi modeliai patenka į avarijas, kuriose būna sužeistųjų – iš dalies dėl spartesnio greitėjimo.

Elektriniai automobiliai traukia ne tik pavienius klientus, bet ir įmones ar įstaigas – be kitų, jais susižavi taksi kompanijos, pašto ir ugniagesių tarnybos.

Tiesa, Oslo gatvėse elektromobiliai vis atkreipia dėmesį.

“Dažnai, kai pravažiuojame, žmonės – ir netgi kai kurie vairuotojai – išsitraukia telefonus ir ima fotografuoti”, – pasakoja laidotuvių namų darbuotojas O. B. Jolstadas.

Parengta pagal thelocal.no.

Nuo princų iki laidojimo namų darbuotojų: kaip norevegai pereina prie elektromobilių
sfgdfg
  • .
    To Top