Praėjusį penktadienį, spalio 22-ąją, Osle atidarytas naujas muziejus, kuriame eksponuojami bene garsiausio Norvegijos dailininko Edvardo Muncho darbai. Muziejų oficialiai atidarė karalius Haraldas ir karalienė Sonja.
E. Munchui jo darbai buvo tarsi vaikai, tad jis nenorėjo, kad šie nuklystų pernelyg toli nuo namų.
O štai dabar daugiau nei 28 000 meno kūrinių iš puikiojo ekspresionisto „šeimos“ – įskaitant ir žinomiausią jo darbą, paveikslą „Šauksmas“ – perkelti po vienu stogu į didžiulį naujai pastatytą Muncho muziejų (MUNCH) Oslo fjordo pakrantėje Bjørvika rajone.
Atsisveikinta su senuoju apleistu ir prastai saugomu Muncho muziejumi Norvegijos sostinės pakraštyje. Iš šio muziejaus ginkluoti plėšikai 2004-aisiais pavogė paveikslą „Šauksmas“ ir kitą dailininko šedevrą „Madonna“. Po dvejų metų jie buvo surasti.
Praėjusį penktadienį muziejus atvertas plačiajai visuomenei. Oslo širdyje įsikūręs prašmatniai erdvus modernus pastatas susilaukė prieštaringų vertinimų.
„Tai, ko gero, didžiausias vienam menininkui skirtas muziejus“, – pažymėjo muziejaus direktorius Steinas Olavas Henrichsenas. 13 pastato aukštų apima daugiau nei 26 000 kvadratinių metrų – tai penkis kartus daugiau nei senajame muziejuje Tøyen, pastatytame 1963-aisiais.
Viengungis ir vaikų nesusilaukęs E. Munchas (1863-1944) savo darbus testamentu paliko Oslo miestui. Tuo metu Norvegija buvo okupuota nacių, kurie ekspresionizmo pradininką laikė „išsigimusio meno“ kūrėju.
Fjordo pakrantėje netoli žymiojo miesto operos teatro iškilęs naujasis muziejus siekia ištaisyti istorinę skriaudą galiausiai suteikdamas pasaulyje pripažintam menininkui pastatą, kurio jo kūryba nusipelnė.
Numatoma, kad kasmet muziejų kasmet aplankys pusė milijono žmonių, o pats muziejus tikisi daugiau nei milijono. Šių žiūrovų visada lauks nuolatinė ekspozicija, kurią sudaro apie du šimtus darbų.
Muziejuje eksponuojamos ir kelios žymiojo kūrinio „Šauksmas“ versijos: vienas paveikslas, vienas piešinys, šešios litografijos ir keletas eskizų.
Jame taip pat yra kitų šedevrų: „Madonna“, „Vampyras“, „Sergantis vaikas“ ir mažiau žinomi E. Muncho darbai. Tarp jų yra skulptūrų, fotografijų ir du didžiuliai paveikslai – „Saulė“ ir „Tyrėjai“ – kuriuos į muziejų teko įkelti per specialią skylę statybų metu.
„E. Munchas norėjo muziejaus. Jis kalbėjo apie savo vaikus, omenyje turėdamas kūrinius, ir norėjo, kad šie būtų drauge – kaip viena kolekcija. Manau, jis labai džiaugtųsi tai matydamas”, – neabejoja muziejaus kuratorė Trine Otte Bak Nielsen.
Pats pastatas neišvengė prieštaringų vertinimų. Vieniems užkliuvo jo forma, kitiems – langų išdėstymas.
Stian Lysberg Solum / NTB nuotrauka
Dar 2019-aisiais meno istorikas Tommy Sorbo išpeikė projektą tvirtindamas, kad šis „užterš Oslą“ ir yra „artėjanti katastrofa“. Tokios pat nuomonės jis laikosi ir šiandien – „bent jau dėl išorės ir įėjimo“.
„Vestibiulis primena oro uostą, sandėlį, viešbutį ar komercinės paskirties pastatą. Spalvų ir medžiagų pasirinkimas visiškai neatspindi, kad šioje vietoje laikomi vieno žymiausių pasaulio menininkų darbai“, – sakė meno istorikas.
Muziejaus vadovybė kritiką atmeta, aiškindama, kad muziejus turėtų provokuoti žmones lygiai taip pat, kaip kadaise tą darė paties E. Muncho darbai.
„Pastatas puikiai tinka šiems kūriniams, nes jis yra didingas, brutalus. Apie jį bet kokiu atvejų susidarai nuomonę“, – aiškino muziejaus direktorius S. O. Henrichsenas.
Per visą laiką į E. Muncho darbus ne sykį buvo nusitaikę ilgapirščiai. Žinoma, įspūdingiausias buvo minėtasis 2004-ųjų apiplėšimas vidury baltos dienos. O ar naujajame muziejuje bus užtikrintas saugumas?
„Ko gero, tai saugiausias pastatas Norvegijoje, nors jame tas ir nesijaučia. Saugumas užtikrintas labai subtiliai – norime, kad žmonės susitelktų į meninę patirtį. Galiu visus patikinti, kad čia vagysčių tikrai nebus“, – užtikrino S. O. Henrichsenas.
Muziejaus atidarymo kalboje karalius Haraldas sakė, kad E. Muncho darbai priklauso visiems: „Galiu visų vardu pasakyti, kad mes labai to laukėme. Pagaliau galime atverti duris į naują traukos objektą – ne tik mūsų sostinės, bet ir Norvegijos bei viso pasaulio“.
Oslo merė Marianne Borgen atkreipė dėmesį, kad naujasis muziejus suteikia galimybę pažinti meną naujais būdais ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams.
Muncho muziejuje dirba 350 žmonių, jame yra parodų salės, parduotuvė, keli restoranai, biblioteka ir dirbtuvės.
2008-aisiais po ilgamečių diskusijų Oslo miesto savivaldybė pagaliau pritarė naujo Muncho muziejaus statybai. Projektuoti jį ėmėsi Ispanijos architektūros kompanija „Herreros Arquitectos“.
Parengta pagal thelocal.no ir norwaytoday.info.
