Nusprendęs tapti žaliu ir ekologišku miestu, Oslas centre lėtai, tačiau užtikrintai atsikrato automobilių, taip įpykdydamas tuos, kurie tvirtina, kad „karas prieš automobilius” žeidžia asmens laisves.
„Privalome grąžinti miestą žmonėms, kad vaikai galėtų saugiai žaisti, o senjorai galėtų rinktis iš daugiau suolelių prisėsti”, – tvirtina Hanna Marcussen, stovėdama prie Oslo rotušės – šioje aikštėje neseniai uždraustas eismas.
„Kad tą padarytume, turime atsikratyti automobilių, kurie užima neproporcingai daug vietos”, – sako už miesto raidą atsakinga Žaliųjų partijos savivaldybės tarybos narė.
Oslas sugalvojo daugybę smarkiai atgrasančių priemonių: panaikino 700 automobilių stovėjimo aikštelių, perplanavo miesto centrą, pavertė gatves pėsčiųjų takais ir padidino spūsčių mokesčius.
Tai nebuvo tiesioginis draudimas, kurio iš pradžių baimintasi, o vienas parlamentaras tokį draudimą pavadino „Berlyno siena vairuojantiems automobilius”.
Tačiau 1,9 kvadratinio kilometro ploto zonoje Oslo centre, kur apie 5500 žmonių gyvena ir apie 120 tūkstančių žmonių dirba, vienintelės sutinkamos transporto priemonės yra taksi, neįgaliųjų, pagalbos tarnybų automobiliai ir keletas pasiklydusių ir pasimetusių vairuotojų.
„2020-aisiais panaikinsime daugumą asmeninio naudojimo automobilių”, – sako H. Marcussen.
Hanna Marcussen. Fredriko Varfjellio/AFP nuotrauka
Ant šaligatvių dygsta kavinukės, atsiranda stalelių ir kitų baldų, dviračių takų ir stovų.
Europos Komisijos paskirtas 2019-ųjų „Europos žaliąja sostine”, Oslas tikisi, kad šis žingsnis padės miesto orui tapti švaresniam, paskatins daugiau kultūrinių veiklų ir sumažins anglies dioksido emisijų, kurias iki 2030-ųjų tikisi sumažinti 95 procentais.
Oslas yra platesnės tendencijos priešakyje – drauge su tokiais didžiaisiais miestais kaip Paryžius, Madridas, Briuselis ir Helsinkis stengiasi nebebūti visuomene, kurioje remiamasi automobiliais.
„Baisiausia, kad šį karą su automobiliais kovojantys politikai puola žmonių laisves ir jų pinigines”, – prieš draudimus protestuoja Jarle Aabo.
Šis viešųjų ryšių vadovas rašo naujienlaiškį „Taip automobiliams Osle”, o jo grupė „Facebook”, kurioje pasitaiko aštrių komentarų, turi beveik 23 tūkstančius narių.
„Žmonės baiminasi, kad Oslo centras apmirs ir taps labai niūria vieta”, – sako J. Aabo.
„Nežinau, kuo visa tai baigsis, tačiau abejoju, ar laimingi dviratininkai ketina rengti pasirodymus gatvėse sausį, kai būna 20 laipsnių šalčio ir sniego iki kelių.
Jarle Aabo. Fredriko Varfjellio/AFP nuotrauka
Tačiau dviratininkai kol kas sužavėti.
„Bus nuostabu”, – sako Christopheris Olssonas, fotografas, paprastai po miestą važinėjantis dviračiu.
„Tarp dviratininkų ir automobilių vairuotojų iškyla daug konfliktų. Tačiau jei visiškai panaikinsime automobilius, reikės gerinti viešojo transporto būklę – tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu”, – pažymi Ch. Olsonas.
O tai yra didelė problema.
Viešasis transportas išlieka brangus – bilietas kainuoja beveik šešis eurus. Vartotojai skundžiasi vėlavimu, kas tampa ypač didelė problema žiemą, temperatūrai nukritus gerokai žemiau nulio.
Nors daugiau nei pusė gyventojų pritartų miesto centrui „su kaip įmanoma mažiau automobilių”, kai kurie parduotuvių savininkai tuo visai nesidžiaugia.
Šalia rotušės įsikurusi lovų parduotuvė nuo birželio 1-osios stovi tuščia. „Mūsų klientai skundžiasi negalintys atvykti. Mes parduodame tokius daiktus, kurių negali tiesiog išsinešti po pažasčia, todėl esame priklausomi nuo automobilių”, – aiškina parduotuvės savininkas Terje Cosma.
Iki birželio parduotuvė pardavimais nesiskundė, tačiau nuo to laiko verslas ėmė žlugti.
Dvi kaimyninės parduotuvės jau užsidarė. Klientai vietoj miesto centro renkasi didelius prekybos centrus.
„Restoranams, kavinėms ir barams viskas tikriausiai išeis į naudą, ko negalima pasakyti apie specializuotas parduotuves. Neteksime įvairovės”, – apgailestauja T. Cosma.
H. Marcussen tai neatrodo svarus argumentas. „Su automobiliais ar be jų, miesto centras laikui bėgant keičia savo pavidalą. Jei ir egzistuoja vieta, kurioje parduotuvėms visuomet seksis gerai, tai neabejotinai yra miesto centras, kur apsipirkinėjimą galima derinti su apsilankymu kultūriniuose renginiuose ar restoranuose”, – neabejoja savivaldybės tarybos narė.
Parengta pagal the local.no.
