Pietų Norvegiją kamuojantys potvyniai jau pripažinti kaip daugiausiai nuostolių sukėlusi stichija šių laikų istorijoje.
Vien tik nuo spalio mėnesio pradžios buvo užpildyta 3300 skirtingų žalos ataskaitų – toks kiekis, pasak „Finans Norge”, pastaruosius potvynius pavertė pačiu brangiausiu incidentu šių laikų Norvegijos istorijoje.
Naujienų tarnyba NRK skelbia, kad jau dabar skaičiuojama, jog potvynių nuostoliams padengti reikės daugiau nei 500 milijonų kronų (53 milijonų eurų).
„Atsižvelgiant į stichijos padarytus nuostolius, drąsiai galima teigti, jog šie potvyniai buvo vieni baisiausių”, – „Finans Norge” ryšių su visuomene vadovė, Stine Neverdal, pasakojo žurnalistams.
S. Neverdal pridūrė, kad potvynių sukelti nuostoliai dažniausiai yra gerokai didesni nei tie, kuriuos sukelia audros.
„Atitaisyti situaciją po potvynių dažnai būna ir gerokai sudėtingiau, kadangi pirmiausia reikia laukti, kol vanduo pakankamai nuslūgs”, – teigė moteris.
Tačiau dabar laikraštyje „VG” pranešama, kad, prieš pietų Norvegijai šiek tiek atsigaunant po spalio potyvnių, teks iškęsti dar vieną lietaus bangą.
Perspėjimai dėl pavojingų oro sąlygų jau buvo išduoti Agder, Telemark ir Vestfold rajonams – būtent čia savaitgalį tikimasi didžiausio kiekio lietaus.
Orų prognozės numato, kad minėtose teritorijose per dvi dienas gali iškristi apie 70 mm kritulių, o kai kuriose iš jų – net iki 150-180 mm.
„Nepaisant to, koks kiekis kritulių iškris iš tiesų, greičiausiai Agder rajone dar nebus nuslūgęs vanduo po praėjusio potvynio, todėl tikėtina, kad nauji lietūs daugiau nuostolių nepridarys”, – teigia Norvegijos Meteorologijos Instituto darbuotoja Vibeke Thyness.
Tuo tarpu hidrologė ir patarėja klimato klausimais Hege Hisdal mano, kad „tokių potvynių ateityje bus dar daugiau”.
„Neįtikėtinai didelis kiekis lietaus iškrito per sąlyginai trumpą laiko tarpą. Tokį reiškinį sukėlė serija žemo slėgio frontų, kurie sekė vienas kitą kartu su gausiu kiekiu lietaus”, – aiškino Hisdal.
Pasak NRK, po spalio potvynių, kai kuriose pietų Norvegijos regionuose netgi buvo užfiksuotas aukščiausias vandens lygis nuo 1900-ųjų metų.
„Tai yra itin ekstremali ir ganėtinai neįprasta situacija”, – kalbėjo Hisdal, pridurdama, jog „dėl vykstančių klimato kaitos procesų didėja ir panašių reiškinių tikimybė ateityje”.
Nors paveiktose šalies teritorijose potvyniai iš esmės nėra naujiena, tačiau Meteorologijos Institutas stebi ir stipriai pakitusius temperatūrų ir kritulių rodiklius. Dėl šios priežasties Hisdal mano, kad ateityje tiek lietus, tiek tirpstantis sniegas gali sukelti panašių reiškinių.
„Šie potvyniai yra temperatūros ir kritulių rezultatas, ir nors praeityje jau esame susidūrę su ne vienu potvyniu, tačiau dabar žinome, kad ateityje jų galime tikėtis ir vėl”.
Parengta pagal thelocal.no
