Naujas Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei pusė gyventojų mano, jog šalies gerovės sistema ateityje prastės. Tik 10 procentų mano, jog galės naudotis geresnėmis valstybės finansuojamomis gerovės programomis nei dabar.
51 procentas apklaustųjų ima nebepasitikėti gerovės valstybės ateitimi, tuo tarpu 32 procentai mano, kad išliks iš esmės tokia pati „nuo lopšio iki kapo” gerovės sistema kaip ir šiandien. Apklausą atliko tyrimų įmonė „Spekter”, jos rezultatai buvo aptarti Osle.
Jei pesimistai pasirodys buvę teisūs, „gyventojams teks pirkti gerovės paslaugas (pavyzdžiui, sveikatos apsaugą ir senatvės priežiūrą) privačiai. Turėsime dviejų pakopų sveikatos ir švietimo sistemas. Tai būtų ganėtinai pavojinga trapiam Norvegijos gerovės paslaugų modeliui”, – naujienų agentūrai ANB sakė „Spekter” vykdančioji direktorė Anne-Kari Bratten.
Ji pažymėjo, kad „netgi Norvegijoje egzistuoja ribos, kiek gali kilti mokesčiai, kol žmonės pradės skaičiuoti, ar ne geriau jiems būtų tuos pinigus pasilikti sau ir patiems rūpintis savo draudimu ar santaupomis ir suteikti pirmenybę savo, o ne visuomenės gerovei”. A. K.Bratten teigimu, tai būtų nenaudingas poslinkis.
Apklausa pasirodė po to, kai tiek Norvegijos centrinis bankas, tiek šalies vyriausybė ėmė nuolat perspėti apie ateinančius sunkesnius laikus, kuomet praeis su nafta susijęs pakilimas. Nors Norvegijos ekonomika stebėtinai greitai atsigavo po naftos kainų griūties 2014-aisiais, mokesčių bazei gali nepakakti augimo, kad palaikytų dabartinį gerovės paslaugų lygį – nuo nedarbingumo atostogų, dienos priežiūros centrų iki nemokamo mokslo universitetuose ir sveikatos paslaugų.
Valstybinės ir vietos valdžios institucijos, teikiančios viešąsias paslaugas, turės nusistatyti griežtesnius prioritetus. A. K. Bratten ragina „pasiraitoti rankoves” ir kovoti už gerovės valstybės išlikimą.
„Galima padaryti daugybę dalykų tiek verslo, tiek politikos srityje. Negalime sau leisti didelių transporto projektų, kurie nebus ekonomiškai naudingi, turime ieškoti būdų, kaip galėtume didinti viešojo sektoriaus produktyvumą. Ne paskutinėje vietoje yra ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimas”, – aiškina A. K. Bratten.
Tyrimas taip pat parodė, kad iš viso 71 procentas norvegų mano, jog ekonominiai gyventojų tarpusavio skirtumai per artimiausius 20 metų išaugs. Tik trims procentams atrodo, kad socioekonominiai skirtumai mažės.
A. K. Bratten taip pat pasmerkė šešėlinę ekonomiką Norvegijoje, kurią skatina mokesčių vengimas. Jos teigimu, tai pasižymi ne tik darbuotojų iš užsienio išnaudojimu, bet ir teisininkais, buhalteriais bei kitais profesionalais, kurie prisideda prie nelegalių prekių ir paslaugų slėpimo. 27 procentai apklaustųjų prisipažino pirkę prekes ar paslaugas juodojoje rinkoje, o 61 procentas teigė pažįstantys taip darančių.
„Mes kalbame apie mokesčių slėpimą, kuris apima keletą šimtų milijardų kronų. Šiuos pinigus galėtume panaudoti kitiems tikslams”, – tvirtina A. K. Bratten.
Parengta pagal newsinenglish.no.
