Didžiausias Norvegijoje DNB bankas kelia atlyginimus moterims, kurios uždirba mažiau nei tokias pat pareigas užimantys ir vienodą darbą atliekantys vyrai. Banko darbuotojų sąjunga ir vadovai sutarė, jog 17 milijonų Norvegijos kronų arba beveik 2 milijonų eurų investicija bus viena iš priemonių, padėsiančių sumažinti atotrūkį tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio, kuris banke siekė net 20 procentų.
Didžiausias atotrūkis – finansų įmonėse
Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad vidutinis moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis 2015 metais siekė 14,3 procento, o didžiausias, net 38,5 procentų atotrūkis užfiksuotas finansinėse ir draudimo įmonėse. Pasaulyje nelygūs atlyginimai pripažinti ne tik svarbia socialine problema, bet ir ekonomikos stabdžiu: skaičiuojama, jog tinkamas moterų darbo apmokėjimas padidintų jų perkamąją galią ir bendrąjį vidaus produktą milijardais eurų. Todėl atlyginimų atotrūkis kasmet matuojamas ir europiniu bei pasauliniu mastu. Naujausiais Pasaulio ekonomikos forumo skaičiavimais, pagal atlyginimų atotrūkį tarp moterų ir vyrų Lietuva užima 87 vietą iš 144.
Norvegijos statistikos departamento duomenimis, privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra didesnis nei viešajame ir siekia 14 procentų. Finansų sektoriuje, taip pat ir DNB banke, moterys gauna 20 procentų mažesnį atlygį nei jų kolegos vyrai. DNB atstovai teigia, jog tokius skirtumus nutarė glaistyti atsižvelgdami į tam tikrus kriterijus ir tai daryti pamažu. „Sakydami „nelygūs atlyginimai“, galvoje turime tokius atlyginimus, kurių skirtumai remiasi tik lytimi.
Darbo užmokestis priklauso ne tik nuo užimamų pareigų, bet ir nuo to, kaip gerai darbas atliekamas“, – sako už personalą DNB atsakinga S.Hellebust. Pasak jos, 17 milijonų Norvegijos kronų skirta kompensuoti tik akivaizdžiausiems nelygumams – moterų atlyginimams didinti skirtas fondas turėtų būti pildomas kelerius metus iš eilės. „Jei užsimotume viską pakeisti per metus, atlyginimų augimu pralaužtume finansinio sektoriaus stogą. Esame didžiausias bankas Norvegijoje, todėl turime daryti tai palaipsniui, kitaip sukelsime atlyginimų infliaciją. Mes to nenorime“, – aiškina S.Hellebust. 2015 metų duomenimis, DNB dirbo 11 047 darbuotojai. Didžiausi finansų grupės DNB akcininkai yra Prekybos ir pramonės ministerija (34 proc.) ir norvegų labdaros fondas „Sparebankstiftelsen DNB“ (10 proc.). S. Hellebust sako, jog lygūs atlyginimai už lygų darbą yra geras dalykas: jie motyvuoja esamas darbuotojas ir pritraukia kvalifikuočiausias potencialias kandidates.
Apmoko naujus darbuotojus priimančius vadovus
Atlyginimų atotrūkis skaičiuojamas lyginant vyrų ir moterų vidutinį valandinį darbo užmokestį, tad mažesnės darbo valandos, darbas nepilnu etatu čia lyg ir niekuo dėtas. Tad kur slypi problema? Pasak už personalą DNB atsakingos S.Hellebust, į atlyginimų atotrūkį reikia žiūrėti sistemiškai. Mažesni moterų atlyginimai labiausiai susiję su tuo, jog vadovaujančias pozicijas dažniau užima vyrai. Per trejus metus DNB situaciją pavyko pamažu pakeisti – moterų, užimančių vadovaujančias pareigas, proporcija pakilo nuo 29 iki 33 procentų. Lyderystės skirtumus S.Hellebust vadina istoriniais, pasak jos, tai įrodo ir situacija Baltijos šalyse: „DNB darbuotojai Baltijos šalyse dažniausiai yra jaunesni nei kitų šalių padaliniuose. Baltijos šalyse moterys sudaro 50 procentų visų vadovų pareigas užimančių darbuotojų. Mums atrodo, kad amžius yra labai svarbus dalykas ir kad jaunesnėje kartoje požiūris keičiasi: ji savo šeimyninį gyvenimą organizuoja kiek kitaip nei vyresnioji karta“, – pastebi S. Hellebust.
Pašnekovės manymu, esminį vaidmenį mažinant atlyginimų atotrūkį vis dėlto vaidina naujų darbuotojų priėmimo procesas: „Įdarbinimas yra pats galingiausias būdas pakeisti situaciją. Mes, žmogiškųjų išteklių specialistai, siekiame, kad samdydami naujus darbuotojus vadovai būtų sąmoningi, todėl juos instruktuojame ir stengiamės visada būti šalia.“ Pasak S. Hellebust, atotrūkio mažinimas yra tęstinis procesas: „Dabar turime naują iššūkį: banke šiuo metu įdarbiname labai daug technologinės srities darbuotojų. Jie dažnai gauna aukštesnius atlyginimus ir didžioji dalis yra vyrai. Tai reiškia, kad net panaikinus nelygumus, gali atsirasti nauji atotrūkiai. Tai yra tęstinis, dinamiškas procesas ir svarbiausias dalykas, kad suprantame problemą ir bandome daryti geriausia, ką galime kasmet.“ Tuo metu darbuotojų atstovė V.Mathisen sako, jog bene didžiausias iššūkis yra tai, kad moterims trūksta sugebėjimų derėtis dėl didesnio atlygio.
„Bet jos galbūt nežino, kad egzistuoja toks atotrūkis, ir todėl tikisi tokio pat atlyginimo, kokį gauna vyras toje pačioje pozicijoje“, – teigia ji ir priduria, jog atlyginimai dažniausiai nėra labai atvirai aptarinėjami. 17 mln. kronų investicijos efektas, jos teigimu, yra toks, jog 2016-aisiais DNB dirbančių moterų vidutinis atlyginimas augo labiau nei vyrų. „Bet dar reikia nueiti ilgą kelią. Mūsų, kaip darbuotojų atstovų, tikslas yra užtikrinti, kad ši schema tęstųsi, o atlyginimų skirtumams užglaistyti skirta suma didėtų. Dar svarbu, kad DNB dirbtų su keliomis iniciatyvomis tuo pačiu metu: darbuotojų sąjunga siekia, jog vienodi atlyginimai būtų mokami tiek darbe startuojančioms moterims, tiek vyrams, taip pat kad būtų kompensuojamas darbo užmokesčio augimas moterims, grįžusioms iš vaiko auginimo atostogų. Tai du labai svarbūs veiksniai, kurie leistų sumažinti atotrūkį“, – teigia V.Mathisen. Teisinė nuostata, kad lygios vertės darbas turi būti įvertintas lygiu atlygiu, Norvegijoje įtvirtinta 1978 metais priimtame Lyčių lygybės akte. „Visos kompanijos, kurios atrado ar anksčiau žinojo, kad moterys gauna mažesnį atlygį negu vyrai vien dėl to, kad jos yra moterys, turėtų kaip įmanoma greičiau imtis priemonių pavyzdžiui, įsteigti fondą atlyginimams didinti“, – sako skundus dėl diskriminuojančio atlygio nagrinėjančios Norvegijos lygybės ombudsmeno institucijos vadovė Hanne Bjurstrøm.
Pasak H.Bjurstrøm, DNB veiksmai daro įspūdį, nes mažinti atotrūkį įmonėms nėra lengva. Priemonės atlyginimų skirtumams mažinti tolygios pripažinimui, kad toks atotrūkis egzistuoja, o tai, teigia ombudsmenė, įmonėje ir visuomenėje sukelia jausmą, kad kažkas savo darbą padarė ne iki galo. „Pagirtina, kad kompanijos imasi spręsti atlyginimų atotrūkio problemą. Žinoma, šiek tiek trikdo, kad mums reikia „specialaus fondo moterų atlyginimams“, bet tai, kad darbdaviai ėmėsi veiksmų, yra geras ženklas“, – pabrėžia H.Bjurstrøm. Šis straipsnis yra „Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2016“ dalis. Kovo 29 d. iškilmingos ceremonijos metu Valdovų rūmuose bus pagerbti asmenys, organizacijos ir iniciatyvos, kurios pernai labiausiai prisidėjo prie lygiateisiškumo sklaidos. Apdovanojimus kartu su Norvegijos Karalystės ambasada organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Nacionalinis lygybės ir įvairovės forumas. Daugiau informacijos apie Norvegijos paramą lyčių lygybę skatinančioms iniciatyvoms Europoje – ČIA.
