Įdomioji Skandinavija

Gegužės 17-osios ypatumai Norvegijoje

Norvegijos Konstitucijos diena, minima gegužės 17-ąją, yra bene plačiausiai iškilmingiausiai švenčiama diena šalyje. Šventinė atmosfera juntama kiekviename Norvegijos mieste ir miestelyje, todėl tai galima vadinti išskirtine patirtimi. Jei kada nors teko dalyvauti Gegužės 17-osios parade Norvegijoje, veikiausiai pastebėjote, kad šalies nacionalinės dienos minėjimas yra didelis įvykis.

Šventės minėjimas itin įspūdingas didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Osle ar Bergene. Gegužės 17-ąją gatves užplūsta gausūs paradai, nuvilnijantys per Norvegijos miestus ir komunas.

Į didžiausius paradus susirenka tūkstančiai žmonių, entuziastingai mojuodami Norvegijos vėliavomis. Jų galima išvysti ir daugumoje langų ar balkonų – net parkai papuošti Norvegijos vėliavos spalvų gėlėmis.

Na, o kodėl būtent šią dieną vyksta didžioji šventė?

Gegužės 17-osios šventės istorija

Norvegai švenčia Gegužės 17-ąją minėdami šalies konstitucijos priėmimą. Konstituciją 1814 metų gegužės 16 d. priėmė Eidsvollo steigiamoji asamblėja ir kitą dieną ją pasirašė.

Įdomus faktas: Norvegijos konstitucija – antra pasaulyje seniausia tebegaliojanti rašytinė konstitucija.

Po to, kai 1814 metais buvo priimta konstitucija, pagrįsta gyventojų suvereniteto, valdžių padalijimo ir žmogaus teisių principais, Norvegijos žmonės pradėjo minėti šį istorinį įvykį.

Tačiau tuo metu Norvegija dar buvo sąjungos su kaimyne Švedija dalis, ir Švedijos ir Norvegijos karalius Karlas Johanas šventės minėjimą nuo 1820 iki 1829 metų draudė.

Situacija pasikeitė 1833 metais, kai norvegų poetas Henrikas Wergelandas, minėdamas šią dieną, pasakė viešą kalbą. Nuo tų metų Gegužės 17-oji šalyje minima kaip nacionalinė diena.

Gegužės 17-osios paradas

Po karaliaus Carlo Johano mirties 1844-aisiais Gegužės 17-ąją imta minėti nevaržomu šventimu.

Prabėgus maždaug trims dešimtmečiams, Bjørnstjerne Bjørnsono (Norvegijos himno autoriaus) ir kitų šios idėjos palaikytojų pastangomis Kristianijoje (mieste, kuris vėliau buvo pervadintas Oslu) įvyko pirmasis Gegužės 17-osios vaikų paradas.

Iki XX a. Gegužės 17-osios šventė buvo labiau orientuota į Norvegijos konstituciją, o štai nuo 1905-ųjų ji įtraukė ir karališkąją šeimą.

Antrojo pasaulinio karo metais ši diena nebuvo viešai švenčiama dėl nacistinės Vokietijos pajėgų okupacijos.

Tradicijų kupina diena

Gegužės 17-osios šventimas paprastai neapsieinamas be daugiau nei 100 metų senumo tradicijų. Viena tokių tradicijų yra taip pat minima bunad – norvegiško tautinio kostiumo – diena.

Terminas bunad apima platų norvegiškų tautinių drabužių spektrą, datuojamą XIX ir XVIII amžiais, taip pat modernesnius XX amžiaus liaudies kostiumus.

Norvegai vilki bunad per svarbias iškilmes. Gegužės 17-oji, vestuvės ir formalūs renginiai – puikios progos pademonstruoti tautinį kostiumą. Priklausomai nuo regiono, iš kurio yra kilę, šių kostiumų spalvos ir stiliai pastebimai skiriasi.

Bunadas gali būti išties nepigus dalykas. Paprastai rankų darbo ir papildyti vis brangstančiomis detalėmis ir papuošalais (kurių norvegai gauna gimtadienių, konfirmacijos ir kitų reikšmingų gyvenimo įvykių proga) šie kostiumai gali kainuoti kelias dešimtis tūkstančių kronų.

Tiesa, yra ir kitų šventinių kostiumų, vilkimų šventinėmis progomis Norvegijoje (festdrakt), kurie yra mažiau saistomi tradicinių reikalavimų ir kurių galima gauti žymiai mažesnėmis kainomis.

Bet kokiu atveju būtent Gegužės 17-osios šventė paprastai yra ta diena metuose, kai gatvėse galima išvysti daugiausia žmonių, išdidžiai vilkinčių norvrgiškus tautinius kostiumus, o tai šventei suteikia papildomos elegancijos ir tradicijos dvelksmą.

Kita tradicija, norvegų perduodama iš kartos į kartą, yra muzikinė Gegužės 17-osios šventės paradų pusė: juose dažnai dalyvauja žygiuojančios grupės, chorai ir orkestrai.

Per šventę galima išgirsti tokias nacionalines ir patriotines dainas bei melodijas kaip Norge i rødt, hvitt og blått, Ja, vi elsker dette landet, Syttende mai er jeg så glad I ir daugelį kitų.

Metams bėgant Gegužės 17-osios šventė peraugo į visapusiškesnį norvegų tautinės tapatybės, vienybės ir kultūros paveldo paminėjimą. Šiandien ši šventė turi didelę reikšmę norvegams ir yra laikoma ypatingo pasididžiavimo ir linksmybių diena.

Parengta pagal thelocal.no.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Gegužės 17-osios ypatumai Norvegijoje
sfgdfg
To Top