Kalbos apie robotus netyla jau ne vieną dešimtmetį, tačiau kada juos išvysime tarp mūsų?
Kol mes gyvename savo ramų gyvenimą, kažkur toli laboratorijose dirba grupės mokslininkų, kuriančios tai, ką mums darosi vis sunkiau apibūdinti. Ankščiau robotai buvo paprasti įrenginiai, atliekantis vieną ir ta pačia funkciją, nepasižymintys nei mobilumu, nei intelektu. Tačiau per pastaruosius porą metų, Amerikiečių DARPA (Defense Advanced Research Projects Agency) vis daugiau investuoja į mobilias, bei aplinkoje puikiai besiorientuojančias platformas, kurios gali vykdyti platų spektrą užduočių.
Apačioje pateikiamame filmuke pamatysite „robotą šunį”, kuris yra patobulinta versija kito panašaus projekto „didžiojo šuns”. Šiame filmuke yra pristatomi keturkojai robotai, skirti transportuoti perteklinę ekipiruotę mūšio lauke ir vykdyti žvalgybos misijas.
Roboto šuns mobilumas gal ir nėra labai įspūdingas, tačiau jo „brolio” roboto „gepardo”, kurį sukūrė garsiojo MIT (Masačusetso Technologijų Instituto), greitis jau šiuo metu siekia iki 16 km/val. Kūrėjai teigia, kad neatliekant didelių technologinių pakeitimų šis robotas galėtų bėgti net 50km/val greičių. Tai jau viršija greičiausio žmogaus rekordą, kuris yra 44.7 km/val ir priklauso sprinteriui Usainui Boltui.
O kaip dėl dvikojių robotų? Na, jie vis dar mokosi vaikščioti. Išlaikyti pusiausvyrą dažnai virš 100 Kg sveriančiam robotui nėra taip paprasta kaip mums, tačiau ir čia yra pastebimas progresas. Robotai vis greičiau gali apskaičiuoti juos veikiančias išorines jėgas ir tokiu būdu atlikti veiksmus, toms jėgoms kompensuoti. Didėjant greičiui ir robotų galūnių miklumui, galima išvysti tikrai “žmogiškus” judesius bandant išsilaikyti ant kojų. Na, o jeigu išstovėti nesigauna, visada yra apsaugos lynas, kuris užtikrina, kad krisdamas robotas per daug “neužsigautų″.
„O kas būna, kai apsaugos lynas pašalinamas arba procesai, skirti apskaičiuoti ir interpretuoti robotus supančią aplinką, susiduria su klaida ir tiesiog nustoja siųsti duomenis? Tada rezultatas pasidaro panašus į žmogaus, kuris galiausiai padaugino “ugninio vandens” ir jo smegenėlės nusprendė išsijungti.
Tad mums begyvenant įprastą gyvenimą, už namų sienų vyksta permainos. Nepamiškime, kad užauginti žmogų ir jį išmokyti užtrunka dešimtmečius, o sukūrus gamybos liniją, pagal brėžinius surinkti robotą gali užtrukti tik porą valandų. Operacinės programos įrašymas užtrunka sekundes, o ją patobulinus, atnaujinimus į jau veikiančius robotus galima atsisiųsti akimirksniu. Visoms problemoms su kuriomis susiduria šiandienos robotai, sprendimą rasti užtenka tik vieną kartą ir šis gali būti laisvai pritaikomas ateinančioms robotų kartoms. Taigi artėja ta diena, kai teiks prabilti apie robotų pareigas, teises ir būdus užtikrinti, kad mes ir toliau išliktume dominuojanti rūšis žemėje.
