Įdomioji Skandinavija

Kaip Grenlandija dorojasi su šylančiu klimatu?

Išsidėstęs tarp ledo viršukalnių ir skalaujamas ledinio vandenyno vandenų, mažutis Tasilako (Tasiilaq) miestas pietryčių Grenlandijoje yra maždaug dviejų tūkstančių žmonių namai.

Spalvingi mediniai nameliai tarsi taškeliai suteikia subarktiniam kraštovaizdžiui gyvumo. Klimatas čia – vienas atšiauriausių planetoje.

Tačiau pasaulinis klimato atšilimas keičia ir didžiausią pasaulio salą. Kaip rodo naujausi tyrimai, atšilimas skatina ledo sluoksnius tirpti greičiau, nei anksčiau buvo manoma.

Mokslininkams tiriant šylančio klimato grėsmes, tam tikros greitai pasireiškiančios klimato atšilimo pasekmės jau smogė kai kuriems Tasilako ir jo apylinkių gyventojams.

40-metis Julius Nielsenas, gyvenantis maždaug 45 kilometrai nuo Tasilako, didžiąją savo gyvenimo dalį medžioja ir žvejoja šiose vietovėse.

“Nėra sniego, oras per šiltas, vanduo neužšąla”, – sako J. Nielsenas. Plonas, gležnas ledo sluoksnis, kitaip tariant, įprasto ledo trūkumas kelia didžiulę grėsmę tokiems vietiniams gyventojams kaip J. Nielsenas, kurie nebegali važiuoti į medžioklę šunimis pakinkytomis rogėmis, arba jiems tenka ieškoti alternatyvių medžioklės maršrutų.

Ruonių medžiotojas Henrikas Josvassonas

Kaip nustatė mokslininkai, besitęsiantis pasaulinis klimato atšilimas paspartins ledo sluoksnių tirpimą ir prisidės prie jūros lygio kilimo visame pasaulyje.

Spalį paskelbtas Jungtinių Tautų tyrimas ragina šalis apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki tik 1,5 laipsnio daugiau nei priešindustrinis lygis, kad būtų sumažintas jūros lygio kilimas, potvyniai ir bendras klimato kaitos poveikis pasaulio ekosistemoms. Tam prireiks, kad iki 2030-ųjų, lyginant su 2010-aisiais, bendras emisijų kiekis pasaulyje sumažėtų maždaug 45 procentais.

J. Nielsenas sako, kad per pastaruosius 10 metų tampa vis sunkiau rasti įprastinių vietų medžioklei, kurias būtų galima pasiekti su šunų kinkiniais. Taip yra dėl nenuspėjamo oro, suplonėjusio ledo ar iš viso jo nebuvimo.

“Kasmet mes matome, kaip nuolat tirpsta ledynai ir ledo sluoksnis. Ta aplinka, apie kurią pasakojo dar mūsų protėviai, dingo, ir mes negalime jos susigrąžinti. Turime rasti naujų įrankių”, – kalbėjo J. Nielsenas.

Ruonių medžiotojas H. Josvassonas siekia pasmeigti ryklį, kurį ką tik medžiodamas pašovė

Kai prieš dešimtmetį pradėjo dirbti “Arctic-Dream” ekskursijų vadovu, Larsas Ankeris Moelleris kasmet galėdavo kviesti turistus į savo žymųjį penkių dienų pasivažinėjimą šunų traukiamomis rogėmis.

Dabar L. A. Moelleriui dažnai tenka savo klientus vežti kitais maršrutais, mat jo numatytame kelyje stinga ledo.,

Bet yra ir šviesioji šios situacijos pusė.

Anksčiau ištirpstantis ledas atlaisvina prieigą prie vietų, kurios anksčiau ilgą laiką būdavo nepasiekiamos. L. A. Moelleris dabar gali gerokai anksčiau pradėti vasaros sezono plaukiojimo turus.

“Vietoj trijų mėnesių, kaip anksčiau, dabar galime į plaukiojimo turus vykti keturis ar penkis mėnesius”, – aiškina 45-erių danas.

Be to, tokių žuvų kaip skumbrių, kurių anksčiau šaltuose Grenlandijos vandenyse nebūdavo, dabar čia gausu, o tai išeina į naudą vietos žvejybos pramonei, pastebi L. A. Moelleris ir J. Nielsenas.

L. A. Moelleris taip pat pabrėžė dar vieną laikiną privalumą, kurį jo turizmo verslui atnešė klimato kaita: žmonės nori išvysti ledo luitus, kol dar nevėlu.

“Atvykite pamatyti ledynų, kol jie dar nepradingo. Tą dabar jūs girdėsite nuolat”, – sako L. A. Moelleris.

Pirmasis tokio pobūdžio tyrimas pastaruoju metu, kurį atliko Kopenhagos universitetas, Grenlandijos universitetas ir “Kraks Fond” ekonomikos tyrimų institutas, mėgino sudėlioti vaizdą, kaip Grenlandijos gyventojai žiūri į klimato kaitą.

Tyrimas parodė, kad daugiau nei keturi iš 10 gyventojų mano, jog klimato kaita jiems pakenks, ir tik vienas iš 10 tikisi iš jos naudos.

“Mūsų tyrimai rodo, jog klimato kaita yra asmeniškai aktuali daugeliui čia gyvenančių žmonių. Dauguma gyventojų ją jau dabar patiria”, – sako Keltonas Minoras, vienas iš tyrimo autorių.

Daugeliui Grenlandijoje klimato kaita yra kasdienė realybė.

“Maždaug aštuoni iš 10 gyventojų sako, kad jie tiesiogiai patyrė klimato kaitos poveikį, daugiau nei 60 procentų mano, jog klimato kaita jiems asmeniškai yra svarbi arba labai svarbi. Kiek mažiau nei pusė gyventojų galvoja, kad klimato kaita jiems pakenks” – pasakoja K. Minoras.

Nepaisant naujų iššūkių, kuriuos atneša klimato kaita, Grenlandijos gyventojai garsėja savo atsparumu.

“Žavu, kad grenlandai visuomet geba puikiai prisitaikyti, tad kad ir kas nutiktų, jie išgyvens”, – sako L. A. Moelleris.

Parengta pagal “Reuters”.

Kaip Grenlandija dorojasi su šylančiu klimatu?
sfgdfg
  • .
    To Top