Norvegija keičia kategorišką poziciją dėl vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ iš tėvų atimamų vaikų – teigiama, kad nuo šiol vaiko teisių apsaugos specialistai turės išsiaiškinti, ar vaikas neturi ryšių su kita šalimi, ir bus sprendžiama dėl jo grąžinimo į gimtąją šalį.
Tai itin aktualu Lietuvai – atsiranda vilties, kad iš tėvų atimti vaikai galės būti grąžinti į tėvynę. Iki šiol tokios galimybės Norvegija net nesvarstydavo. Šalis ėmė keisti savo griežtą poziciją po to, kai vaikų iš Lenkijos, Čekijos, Lietuvos ir Rusijos globos perėmimo bylos sulaukė didelio visuomenės, politikų ir žiniasklaidos dėmesio, o „Barnevernet“ net buvo prilyginta nacių organizacijai.
Portalas aftenposten.no skelbia, kad Norvegijos vaikų teisių, lygių galimybių ir integracijos ministerija oficialioms institucijoms išsiuntinėjo raštą, kad prieš rengiant bylą apie globos perėmimą būtina išsiaiškinti, ar vaikas neturi ryšių su kita šalimi, ir galbūt geriau, jei juo pasirūpins ten.
Apie planuojamas permainas girdėjęs „Vakaro žinioms“ patvirtino ir Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis – bene vienintelis iš Lietuvos politikų mėginęs paveikti, kad į Lietuvą būtų sugrąžintas iš mamos Gražinos Leščinskienės atimtas aštuonerių metų Gabrielius. Politikas teigė šį Norvegijos žingsnį vertinantis neabejotinai teigiamai, o nerimą jam labiausiai kelia tai, kad iki šiol savo pozicijos dėl nepilnamečių Lietuvos piliečių sugrąžinimo į pilietybės šalį Norvegijai neišsakė aukščiausi Lietuvos politikai.
„Man nesuprantamas mūsų valstybės vadovų visiškas nesirūpinimas savo valstybės piliečiais“, – sako V.Mazuronis. Jo žiniomis, kitos valstybės kilus panašioms problemoms jau yra sudariusios atskiras sutartis dėl savo piliečių vaikų grąžinimo.
