Pietų Islandijoje esančio vulkano viršūnėje stebimi akivaizdūs pokyčiai.
Naujausiose palydovinėse ugnikalnio Öræfajökull, esančio pietrytinėje Islandijos dalyje, nuotraukose matyti, kad lede, kuris gaubia kraterį, yra susiformavusi įduba.
Pasak šalies Meteorologijos instituto, tai rodo padidėjusį vulkano aktyvumą, todėl perspėjimo lygis yra padidinamas iki geltono.
Įdubimas yra kilometro skersmens. Pirmasis šį pasikeitimą pastebėjo praeitą savaitę virš ugnikalnio skridęs pilotas. Po to tai patvirtino ir vaizdai iš Amerikos Landsat palydovo, kurie aiškiai rodo skirtumą, atsiradusį nuo lapkričio pradžios iki penktadienio, lapkričio 17 d.
Landsat vaizdas užfiksuotas 2017 m. lapkričio 17 d., kuriame matyti įduba ledo viduryje.
Landsat nuotrauka 2017 m. lapkričio 1 d. Čia ledo paviršiuje aiškių pokyčių dar nematyti.
Šiomis dienomis jau matomas įskilęs įdubos kraštas
Geoterminis karštis tirpina ledą iš apačios
Spėjama, kad karštas vanduo prasigraužė kelią po ledo gaubtu ir pasiekė poledinę upę netoliese esančiame ledyne Kvíarjökull, nusidriekusiame į pietryčius nuo Öræfajökull.
Vietiniai gyventojai, įsikūrę toje teritorijoje praneša, kad vanduo turi sieros kvapą, ir tai patvirtina prielaidą, kad ugnikalnyje yra padidėjęs aktyvumas, o išsiskirianti šiluma tirpdo ledą iš apačios.
Seisminiai matavimai taip pat rodo, kad per pastaruosius keletą mėnesių šiame rajone buvo daugiau požeminių smūgių nei įprasta. Blogiausia, kad aplink Öraefajokull’į nedideliu atstumu yra gyvenviečių, jose apsistoja turistai. Išsiveržimo atveju laiko evakuacijai būtų labai nedaug.
Islandijos ugnikalnius tiriantys mokslininkai nemano, kad šie požymiai reiškia neišvengiamą išsiveržimą, tačiau, vis dėlto, jie padidino įspėjimo lygį iki aktualaus aviacijai.
Į atmosferą patekę ugnikalnio pelenai gali priversti aviakompanijas atšaukti daug skrydžių
Islandijos ugnikalnio išsiveržimas gali paveikti aviaciją visoje Šiaurės Atlanto dalyje ir Europoje, nes vulkaninių pelenų mikroskopinės dulkės ir smėlio dalelės kelia didelę grėsmę aviacijos saugumui.
Ledu padengti ugnikalniai dažnai pasižymi ypač galingais ir sprogstančiais išsiveržimais, todėl jų pelenai labai aukštai pakyla į atmosferą.
Paskutinis kartas, kai prireikė uždaryti didžiąją dalį oro erdvės virš Atlanto vandenyno ir Šiaurės Vakarų Europos, dėl ko buvo atšaukta daugybė skrydžių, – buvo 2011 metų gegužės mėnuo, kai išsiveržė ir išmetė į atmosferą didelę masę pelenų Grímsvötn ugnikalnis.
Pasak Islandijos meteorologijos instituto, mažiau kaip per valandą po Grímsvötn ugnikalnio išsiveržimo 2011 gegužės 21, vulkaninis debesis pasiekė 11 km aukštį.
Grímsvötn ugnikalnio išsiveržimas
Grímsvötn ugnikalnio išsiveržimas
Atslenkanti vulkaninių pelenų siena, nufotografuota 85 km atstumu.
Užslinkus vulkaninių pelenų debesiui, praėjus dviems dienoms po išsiveržimo.
2010 metais balandžio 18 išsiveržusio Eyjafjallajokull’o sukeltos problemos buvo dar didesnės. Apie 20 šalių uždarė savo oro erdves lėktuvų skrydžiams, tai paveikė apie 10 mln. keleivių.
Eyjafjallajökull’o išsiveržimas
Eyjafjallajökull’is naktį.
Dabar aktyvumą demonstruojantis Öræfajökull ugnikalnis paskutinis kartą buvo išsiveržęs 1727 metais.
Šaltiniai: tv2.dk; nrk.no; patrickmn.com; theatlantic.com
