Kovo 25-oji – Tarptautinė vaflių diena. Tai pavasario pradžią žyminti Šiaurės šalių šventė, populiarėjanti visame pasaulyje.
Vaflių diena atsirado Švedijoje. Nors tikslią jos pradžią gaubia tirštas laiko rūkas, manoma, jog ši tradicija gyva jau kelis šimtmečius. Pirmasis vaflių receptas šalyje užfiksuotas 1755 metų receptų knygoje, Švedijos kulinarijos biblijoje „Hjelpreda I Hushållningen För Unga Fruentimber” („Jaunųjų šeimininkių namų ūkio vadovas”). Tačiau vafliai su uogiene ir plakta grietinėle išpopuliarėjo tik XX a. pradžioje.
O štai Norvegijoje seniausia žinoma vaflinė užfiksuota 1685-aisiais, ją galima pamatyti Norvegijos kultūros istorijos muziejuje Osle. Dauguma jų buvo gremėzdiškos. Tačiau 1869-aisiais įvyko protrūkis: užpatentuota pirmoji patogi vaflinė.
Vafliai tiesiog užkariavo norvegų širdis. XIX a. viduryje Šiaurės šalyse vafliai tapo širdelės formos, o namuose įvedus elektrą vaflių gamyba pasidarė gerokai paprastesnė. Norvegai vaflius pagardinti dažnai mėgsta rudu ožkos sūriu.
Nors vaflių galima įsigyti ne vienoje kavinėje, iš tiesų smagu jų išsikepti patiems – tai tikrai paprasčiau, nei gali atrodyti.
Vaflių receptas
Reikės:
500 ml pieno;
400 ml miltų;
100 ml ištirpinto sviesto;
2 kiaušinių;
1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus;
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių;
žiupsnio druskos.
Gaminimo eiga:
Ištirpinkite sviestą, išplakite kiaušinius iki putų, supilkite pieną. Atskirame dubenyje sumaišykite sausus ingredientus. Supilkite juos į kiaušinių ir pieno plakinį, supilkite išlydytą sviestą. Įkaitintą vaflinę patepkite sviestu, šaukštu pilkite į ją tešlos. Kepkite, kol vafliai taps rusvai auksinės spalvos. Patiekite karštus su uogiene ir plakta grietinėle.
Parengta pagal yourlivingcity.com, tnp.no ir norwegianamerican.com.
