Įdomioji Skandinavija

Žaliausi Europos miestai: Ko iš jų galime pasimokyti?

Dviračių takai, elektriniai automobiliai, siekiai visiškai atsikratyti atliekų.

Tvarus gyvenimo būdas kadaise buvo tik utopija, įsivaizduota hipių ar tik mokslininkų vartojamas terminas. O šiuo metu ,,žalias” ir tvarus gyvenimas – viena pagrindinių diskusijų Europoje. Bet kaip įgyvendinti tuos siekius gyventi švarioje ir žalioje visuomenėje? Na, nemažai pamokų galima pasimokyti iš didžiųjų Europos miestų – iš ambicingų Berlyno tikslų gyventi be anglies dvideginio iki 2050 metų, Malmės namų, kuriuose išnaudojami maži kiekiai elektros ar Kopenhagos gyventojų įpročio į darbą keliauti minant dviratį.

Štai kelios idėjos, iš kurių galima pasisemti įkvėpimo:

Malmė, Švedija

1990 metais Malmė tebuvo industrinės betono džiunglės, bet po daugybės išmintingų investicijų, šiandien tai – vienas žaliausių miestų planetoje. Pavyzdžiui, vakarinis uostas maitinamas 100% vietinės gamybos atsinaujinančia energija, žali stogai prisideda prie geresnio miesto vaizdo. Kiekvieni namai sukurti taip, kad sunaudotų kuo mažiau energijos. Taip pat švedai mėgsta dviračius – kas ketvirta kelionė Malmėje vyksta dviračiu. ,,Tai dėl noro gyventi kitaip” – Malmės miesto planavimo vadovas Christer Larsson sakė miesto ataskaitoje, rengtoje kartu su Tvarių miestų vystymosi institutu.

,,Turime gyventi be anglies dvideginio išmatimo… Sekančiai kartai tai bus gyvenimo būdas – jie rinksis aplinkai nekenkiantį gyvenimą. Aš esu įsitikinęs, jog kiekvienas norės prisidėti” – pridūrė Larsson.

Oslas, Norvegija

Įsikūrusi tolimoje šiaurėje, kur saulė vasarą nusileidžia retai, Norvegijos sostinė grindžia kelią žaliesiems miestams Europoje. ,,Oslas tikriausiai yra labiausiai pažengęs miestas, jei kalbėsime apie patvarumą” – sako James Court, Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energijos asociacijos politikos vadovas sakė Huffington Post naujienoms – ,,Faktas, kad Norvegija yra netoli 100 % atsinaujinančios elektros energijos, yra nuostabi vieta pradėti. Norvegijos gyventojai taip pat gauna nuolaidas elektriniams automobiliams ir saulės energijos baterijoms”. Daugiau nei 50 % procentų naujų automobilių, praeitais metais pirktų Norvegijoje, buvo dalinai elektrinės. Tai kuria daug žadančią ateitį šalyje. ,,Programos, tokios, kaip energijos ir biodujų išgavimas iš atliekų ir drąsūs siekiai iš miesto centro visiškai pašalinti automobilius jau 2019 metais – Oslas tikrai lyderiauja aplinkosaugos srityje”. Tik gaila, jog alaus bokalas čia kainuoja apie 10 eurų.

Reikjavikas, Islandija

Kalbant apie atsinaujinančią energiją, ugnies ir ledo žemė dega švyturį visam pasauliui. Beveik 100 procentų Islandijos elektros energijos išgaunama vandens ir geoterminių šaltinių pagalba. Už tai islandai dėking gamtai – geizeriams ir vėjuotiems krantams. 85 % Islandijos namų apšildomi geoterminės energijos pagalba. Bet juk taip yra dėl to, jog šalyje nemažai vulkaninių veiksmų, ar ne?

Vis dėl to… Nemažai Europos miestų, tokių, kaip Paryžius, ar vakarų Lietuvos miestai, vietomis taip pat galėtų naudoti geoterminius šaltinius šildymui. Apie 25% Europos populiacijos galėtų gauti naudos iš geoterminių šaltinių, pasak Jungtinių Tautų kronikos. Tad kodėl to neįgyvendiname? Pats laikas pavydzį imti iš Islandijos.

Kopenhaga, Danija

Pasaulio dviračių sostinė dažnai įvardijama kaip vienas gyvybingiausių miestų Europoje. Kopenhaga garsi ne tik užkietėjusių dviratininkų gausa – mieste pilna žaliųjų erdvių, kur žalieji viešbučiai, organinis maistas ir švarus geriamasis vanduo yra norma.

,,Kopenhaga turi vieną ambicingiausių klimato planų ir aktyviai vykdo iniciatyvą sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį. Planuose – iki 2025 metų šių dujų išmesti 0″ – 2017 metų bloge sakė Simon Hansen, vadovaujantis grupei C40, kurios tikslas – sumažinti klimato pokytį ir sumažinti šiltnamio dujų išmetimą miestuose.

Nėra sunku pamatyti, kodėl Kopenhaga buvo nominuota Europos žaliąja sostine 2014 metais.

Berlynas, Vokietija

Jauna populiacija, kuri viešąjį transportą renkasi vietoj automobilių – patvarumas – tai Berlyno esmė. Bet kuris apsilankęs šiame mieste žinos, jog inovatyvios idėjos visada sveikintinos miesto gyventojų. Nuo 1990 metų Vokietijos sostinė sumažino anglies dioksido išmetimą trečdaliu ir 2050 metais siekia visiškai nekenkti klimatui. Daugiau nei 2500 žaliųjų erdvių, šimtai dviračių takų ir šiukšlių rūšiavimo iniciatyvos mieste (25 euro centai už kiekvieną rūšiuojamą butelį) – tai miestas, kuris pasiruošęs keistis.

Žaliausi Europos miestai: Ko iš jų galime pasimokyti?
sfgdfg
  • .
    To Top