Švedai džiaugiasi netikėtai sparčiu ekonomikos augimu 2015-asiais. Visgi ekspertai tvirtina, kad dėl visuotinių ekonomikos sukrėtimų ši pozityvi tendencija gali ilgai netrukti.
Šalies bendrasis vidaus produktas, vienas iš esminių rodiklių, atspindinčių šalies ekonominę būklę, praėjusiais metais išaugo 4,5 procento.
Valstybinės Švedijos statistikos institucijos „Statistiska centralbyrån“ paskelbti nauji duomenys taip pat rodo, kad per paskutinįjį 2015-ųjų ketvirtį ekonominis augimas padidėjo 1,3 procento. Tai buvo penktas ketvirtis iš eilės, kai Švedijos ekonomika augo daugiau nei procentą.
„Buvo tikėtasi, kad augimas bus didelis, tačiau šiuo metu Švedijos ekonomika yra netgi dar šiek tiek stipresnė, nei daugelis tikėjosi“, – sako vyriausioji „Swedbank“ ekonomistė Anna Breman.
Tuo tarpu pagrindinis šalies verslo dienraštis „Dagens Nyheter“ rašė, kad bendrasis vidaus produktas šiandien yra „stipresnis nei drąsiausiuose ekspertų įsivaizdavimuose“.
Nacionalinis ekonomikos tyrimų institutas (NIER), pateikiantis Švedijos ekonomines prognozes, gruodį pranešė, kad tikisi maksimalaus keturių procentų BVP augimo. Realus rezultatas buvo 4,5 procento.
„Statistiska centralbyrån“ teigimu, didesnis nei tikėtasis augimas įvyko iš dalies dėl to, kad švedai atvėrė savo pinigines, namų ūkių vartojimo išlaidos padidėjo 0,9 procento. Šalies eksportas taip pat išaugo beveik trim procentais.
Nedarbo lygis išliko nedidelis, netgi šiek tiek sumažėjo: palyginti su 2014-ųjų pabaiga, dirbančiųjų Švedijoje padaugėjo 0,7 procento.
„Teigiamas dalykas tas, kad prie didelio augimo prisideda daugybė veiksnių, apimančių eksportą, vartojimą ir investicijas. Prieš finansinę krizę Švedijos ekonominį augimą daugiausia skatino vartojimas “, – pastebi A. Breman.
Vyriausiasis „Nordea“ banko analitikas Andreasas Wallströmas teigia taip pat buvęs nustebintas tokio augimo. Ekonomistas linkęs jį sieti su augančia imigracija į Švediją: „Išaugęs viešojo sektoriaus vartojimas, ko gero, yra ir pabėgėlių antplūdžio rezultatas. Tokia situacija tikriausiai didins valstybinių įstaigų išlaidas ir artimiausiu metu“.
Visgi ekspertai primena, kad tai, ar Švedija ir 2016-aisiais mėgausis ekonomikos pakilimu, priklausys ir nuo vis stiprėjančių pasaulinių ekonomikos sukrėtimų – Kinijos, didžiausios pasaulio ekonomikos, problemų ir tikimybės, kad Didžioji Britanija gali pasitraukti iš Europos Sąjungos.
„Pasaulis, deja, atrodo labai sunerimęs. O Švediją paprastai paliečia išorinės negandos. Mūsų augimo perspektyvos yra labai puikios, tačiau tokioje situacijoje negalime jaustis saugūs ir būti užtikrinti, kad dabartinė padėtis nesuprastės“, – įsitikinusi A. Breman.
Parengta pagal thelocal.se.
