Švedijos naujienos

Ar Švedija susidorotų su dar viena karščio ir miškų gaisrų banga?

2018-ųjų vasara Švedijoje sukėlė iki tol neregėtą miškų gaisrų gausą, naikino miškus ir privertė ūkininkus siųsti gyvulius į skerdyklas anksčiau laiko. Kas bus, jei šalis sulauks dar vienos tokios vasaros?

Kokia rizika, kad ši vasara Švedijoje bus tokia pat karšta kaip ir pernai?

“Praėjusių metų gegužė buvo labai sausa, kai kuriose vietose temperatūra buvo beveik šešiais laipsniais didesnė nei įprastai. Daugelyje vietų tas pat kartojosi ir birželį, o atėjus liepai visoje šalyje buvo šilčiau nei paprastai ir itin sausa. Tuomet prasidėjo miškų gaisrai”, – aiškina Maxas Lindbergas Stoltzas, Švedijos nacionalinės meteorologijos tarnybos SMHI meteorologas.

„Šiemet gegužė daugelyje vietų buvo vėsesnė ir drėgnesnė. Iš esmės, ko gero, pasakyčiau, kad situacija yra geresnė. Tačiau reikėtų neužmiršti, jog viskas gali greitai pasisukti kita kryptimi, jei sulauksime ilgo sauso oro laikotarpio“, – pažymi meteorologas.

Kaip Švedijos tarnybos pasirengusios vasaros karščiams?

„Gerokai geriau nei pernai. Be kitų dalykų, padidinome savo galimybes kovoti su miškų gaisrais gesinant juos iš oro, sustiprinome savarankiškos ir tarptautinės paramos koordinavimą ir gebėjimą padėti įvairiems aktoriams bendradarbiauti bei vadovauti komandoms. Taip pat išplėtėme kovos su miškų gaisrais bazių skaičių nuo 15 iki 24“, – sako Anneli Bergholm Söder, Švedijos civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų agentūros (MSB) operacijų vadovė.

Kovos su miškų gaisrais bazėse yra kovos su gaisru įranga – gesinimo žarnos, gaisrinės visrueigiai, vandens purkštuvai ir grandininiai pjūklai.

Ar Švedija susidorotų su dar viena miškų gaisrų kupina vasara?

„Jokia šalis negali savarankiškai susidoroti su problemomis, kurių sukelia tokia itin sausa vasara kaip pernai. Sulaukėme milžiniškos paramos iš ES – vykdėme kol kas didžiausią jungtinę europinę operaciją. Šiemet esame žymiai geriau pasirengę ir drauge su į veiklą įsutraukusiais padaliniais pajėgsime atremti panašius ar netgi smarkesnius gaisrus nei pernai. Be to, mes ir priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnybos sutarėme dirbti reaguodami gerokai greičiau, tad, manome, pajėgtume užkirsti kelią daugeliui gaisrų”, – dėsto A. Bergholm Söder.

Ar visuomenė šią vasarą turėtų į kažką atkreipti dėmesį?

„Turėtumėte būti labai atsargūs ir visuomet pranešti, jei pastebite kažką pavojingo. Visuomet svarbu būti atsargiems, kai įžiebiate ugnį, stebėti, ar nėra draudimų kūrenti laužus. Požeminio vandens lygis šiuo metu taip pat yra žemas, kol kas šiemet buvo labai mažai lietaus. Todėl būtina būti atsargiems ir nešvaistyti vandens. Švedijoje daugelis žmonių šiuo atžvilgiu yra išlepę, nes turi laisvą ir nemokamą prieigą prie vandens, bet tai gali greitai pasikeisti”, – teigia A. Bergholm Söder.

Kas šią vasarą svarbu miškų savininkams?

„Gegužė buvo drėgnesnė – tai pagerina padėtį. Miškų savininkai dažnai būna apsidraudę nuo gaisrų, o po praėjusių metų gaisrų vis daugiau jų supranta draudimo poreikį. Be to, įdėta daug darbo besiruošiant ir ieškant veikimo būdų tuo atveju, jei situacija suprastėtų ir vėl taptų sausa bei karšta. Panašu, kad tarnybos atrado būdus, kaip veikti organizuotai, jog neištiktų panašūs dalykai kaip pernai”, – sako Svenas-Erikas Hammaras, miškų savininkų organizacijos pirmininkas.

Ko Švedijos miškų pramonė išmoko iš gaisrų?

„Miško pramonė iš didžiųjų gaisrų išmoko daugybę pamokų. Vieną pokytį ėmėme taikyti po gaisro Västmanlande 2014-aisiais: kai didelė gaisro rizika, miškų technika nedirba. Tai turėjo puikų poveikį: pastaraisiais metais beveik nebuvo gaisrų, prasidėjusių dėl miško technikos. Svarbiausia pamoka, ko gero, yra ta, kad mes negalime būti tokie lėti kaip 2014-aisiais, nes tuomet viskas plėtojosi staigiai. Bendradarbiavimas su vietos bendruomene nebuvo toks efektyvus, kaip reikėtų”,  – aiškina S. E. Hammaras.

Kiek visuomenė atsakinga už kelio gaisrams užkirtimą?

„Daugelis gaisrų prasideda todėl, kad kažkas prastai užgesina ugnį. Jei rizika didelė, privalu būti atsargiems, jei laužų deginimas draudžiamas, negalima netgi įkurti ugnies. Visuomenė privalo tą žinoti. Gerai, kad parduotuvėse nebeprekiaujama vienkartinėmis kepsninėmis. Visi privalome neužmiršti savo atsakomybės”, – pabrėžia S. E. Hammaras.

Parengta pagal thelocal.se.

Ar Švedija susidorotų su dar viena karščio ir miškų gaisrų banga?
sfgdfg
  • .
    To Top