Savo nuostabai, Švedija suprato, kad prieš ją pradėtas ir aktyviai vykdomas psichologinis karas. Du šimtus metų nekariavusiai valstybei tai pripažinti gana nelengva.
Atskleidė, kas kelia didžiausią pavojų
Švedijos saugumo policija „Säpo“ (Säkerhetspolisen) paskelbė kasmetinę savo veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgė svarbiausias grėsmės valstybei. Šį kartą joje pateikta nerimą kelianti išvada: „Säpo“ tvirtina, kad Rusija vykdo psichologinį karą ir prieš Švedijos Vyriausybę, ir prieš visuomenę. Šių veiksmų tikslas – manipuliuoti, skaldyti, priešinti ir daryti poveikį demokratiškai priimamiems sprendimams. Naujausią Saugumo policijos ataskaitą apžvelgęs Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ rašo, kad beveik trečdalis Rusijos ambasados Stokholme diplomatų – rusų žvalgybininkai, o vienam iš jų be didelio triukšmo jau buvo paliepta palikti šalį.
Kiekvienais metais „Säpo“ atsiskaito visuomenei apie svarbiausius įvykius, kurie pastaruoju metu įvarė baimės piliečiams (nors vėliau ir paaiškėdavo, kad kai kuriais atvejais nerimauta be reikalo). Tiesa, niekas nežino, kas iš tikrųjų slepiasi už Saugumo policijos pareigūnų nustatytų faktų. Pavyzdžiui, 2014 m. kovą „Säpo“ ataskaitoje buvo paskelbta, kad Rusija ruošiasi karui su Švedija: tai neva įrodo faktas, kad buvo įsigytas didelis kiekis Švedijos teritorijos žemėlapių. Karas lig šiol neprasidėjo, bet ar dėl to švedai gali jaustis ramiau, spėliodami, kam rusams prireikė tiek daug žemėlapių? Juk turbūt ne masiniam dviračių turizmui organizuoti… O pernai Saugumo policija oficialiai pranešė, kad didžiausią pavojų Švedijai kelia Rusijos šnipai.
Pasak dienraščio, naujausioje „Säpo“ ataskaitoje yra atskiras skyrius, kuriame išsamiai dėstoma, kad Rusija skiria vis daugiau lėšų ir kitų išteklių ne tik Švedijos šnipinėjimui, bet ir prieš ją vykdomam psichologiniam karui. Ataskaitoje nurodoma, kad Rusija stengiasi daryti poveikį Švedijos visuomenės nuomonei ir demokratiniam sprendimų priėmimo procesui. Nemažai šiai temai skirtų viešų diskusijų dalyvių pabrėžia rusiškos propagandos ir dezinformacijos grėsmę. Tačiau, kaip teigiama „Dagens Nyheter“ publikacijoje, ligi šiol Švedijos valdžios institucijos, tarp jų ir Saugumo policija, dar nė karto nebedė pirštu į Rusiją, kaip už tokią veiklą atsakingą šalį.
Švedijos visuomenė yra atspari šiam išoriniam poveikiui, konstatuojama „Säpo“ paskelbtame dokumente. „Tačiau ji vis tiek negali jo išvengti, susidurdama su svetimos valstybės manipuliacijomis ir išmėginimais, nors abi valstybės ir nekariauja“, – teigiama Saugumo policijos ataskaitoje. Pasak saugumo pareigūnų, pasitelkus šiuolaikinę ginkluotę ir informacinės visuomenės galimybes, „riba tarp karo ir taikos tapo nebeaiški“. Geras pavyzdys esą galėtų būti neteisėta Krymo aneksija: galima pradėti ataką ir pasiekti tikslą, nors išoriškai viskas lieka paslėpta po neigimo, abejonių ir dezinformacijos skraiste.
Tikslas – pakirsti pasitikėjimą
Išvien su Rusijos specialiosiomis tarnybomis veikia ir šios šalies visuomenės informavimo priemonės. Rusijos žiniasklaidos koncernai ir didžiosios naujienų agentūros tampa Vyriausybės politikos instrumentais. „Säpo“ įvardija kai kurias tokias žiniasklaidos priemones – pavyzdžiui, palydovinės TV kanalą „Russia Today“ ir naujienų agentūrą „Sputnik“. Abi priklauso Rusijos prezidento V.Putino sukurtam ir Kremliaus kontroliuojamam koncernui.
Dar vienas Švedijos saugumo policijos ataskaitoje pateiktas Rusijos psichologinio karo operacijų pavyzdys – padirbti laiškai su Švedijos gynybos ministro Peterio Hultqvisto parašu. Viename iš jų P. Hultqvistas neva pasveikino bendrovę „BAE Bofors“ su Ukrainos užsakymu pagaminti jai artilerijos pabūklų. „Dagens Nyheter“ šaltinių teigimu, šios klastotės gamybos pėdsakai veda į Sankt Peterburgą.
„Iškraipyta, melaginga informacija plinta lengvai ir greitai“, – teigiama „Säpo“ ataskaitoje. Anot švedų pareigūnų, tai nutinka todėl, kad gerai žinomos žiniasklaidos priemonės praneša nepatikrintą informaciją, ir ji išplinta interneto socialiniais tinklais. Tokia padėtis, pareigūnų teigimu, kelia potencialų pavojų. „Taip pakertamas visuomenės pasitikėjimas skelbiamomis naujienomis. Tai esminė grėsmė. Lygiai tas pat vyksta, kai naujienų erdvė užpildoma beprasmiais pranešimais. Taip siekiama įvykių srautą paversti neskaidriu ir sėti abejones“, – nurodo saugumo ekspertai. Propagandiniame kare naudojami dezinformacijos būdai, tokie, kaip Vyriausybės narių laiškų klastotės, esą taip pat didina nepasitikėjimą šalies visuomenėje ir iškraipo faktus.
Švedijos saugumo policija įžvelgė tiesioginį tokių metodų ryšį su oficialiais Rusijos valdžios veiksmais, tarp jų ir Švedijoje varoma prorusiška propaganda. Juk oficialiai Rusija ir Švedija laikosi priešingo požiūrio į įvykius Ukrainoje. Be to, Kremlius visais būdais stengiasi atgrasyti Švediją nuo suartėjimo su NATO.
Kas žaidžia šnipų žaidimus?
Dabar „Säpo“ tvirtina, kad Rusija taip pat pabandė supriešinti Švedijos visuomenę manipuliuodama viešąja nuomone. Saugumo policijos pareigūnų teigimu, savo oficialių atstovų pasisakymais Rusija bandė daryti poveikį Švedijos užsienio politikos kursui. Panaši propaganda skleidžiama ir Švedijos socialiniuose tinkluose.
„Saugumo policijos manymu, oficialūs Rusijos atstovai savo pasisakymais bandė daryti poveikį Švedijos užsienio politikai. Panaši propaganda skleidžiama ir Švedijos socialiniuose tinkluose, fiksuojami tie patys melagingi ir iškraipyti informaciniai signalai, kaip ir visuomeninėje propagandoje. Jų tikslas – išryškinti prorusiškas nuotaikas ir suskaldyti Švedijos visuomenę“, – sakoma „Säpo“ ataskaitoje. Švedų kontržvalgybininkai įsitikinę, kad dalis Rusijos piliečių, kurie Švedijos užsienio reikalų ministerijai buvo pristatyti kaip diplomatai, iš tiesų yra Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai. Dažniausiai jie dirba Rusijos karinės žvalgybos tarnyboje arba šios šalies Užsienio žvalgybos tarnyboje. „Säpo“ teigimu, maždaug trečdalis profesionalių Rusijos žvalgų Švedijoje turi diplomatinę priedangą. Kai kurie Rusijos ambasados Stokholme darbuotojai praėjusiais metais buvo paprašyti palikti šalį, nes jų veikla prieštaravo Vienos konvencijai dėl diplomatinių santykių.
Skelbiama, kad rusų agentai kelia grėsmę ne tik civilinėje, bet ir karinėje srityje. Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba (MUST), pavaldi centrinei šalies kariuomenės vadovybei, neseniai paskelbtame dokumente atskleidė, kad užsienio valstybių atstovai seka ir įvairiais būdais dokumentuoja Švedijos gynybos ministerijos veiklą. Neretai pasitaikydavo, kad šie asmenys veikdavo agresyviai. MUST pareigūnai pabrėžė, kad neįvardyta valstybė intensyviai stebėjo, kaip Švedijos kariuomenė vykdė specifines pratybas. Nors MUST ataskaitoje ši valstybė tiesiai neįvardyta, nesunku suprasti, apie ką kalbama. Grėsmingas Rusijos alsavimas Švedijoje vykdomų slaptųjų operacijų pasaulyje jaučiamas labai aiškiai. Taip aiškiai, kokia aiški buvo ir 2014 m. Stokholmo archipelago dugne nežinomo povandeninio laivo, nežinia kokiu tikslu besisukiojusio prie pat Švedijos sostinės, palikta šliūžė. Žinia apie tai šalies gyventojams sukėlė šoką. Nors karinio jūrų laivyno vykdyta paieškos operacija, didžiausia nuo Šaltojo karo laikų, baigėsi be rezultatų, atsakymas į klausimą, kas žaidžia tokius žaidimus, turbūt visiems buvo aiškus.
