Švedijos naujienos

Iš Švedijos tarnybų – perspėjimai apie miškų gaisrus ir ugniagesių trūkumą

Švedijos meteorologijos tarnyba SMHI pratęsia perspėjimą dėl žolės ir miškų gaisrų – jis dabar galioja didžiajai šalies daliai. Daugelyje sričių taip pat galioja draudimai kurti laužus.

Miškų gaisrų rizika dabar yra „labai didelė“ daugelyje pietų Švedijos vietovių, perspėja tarnyba, o „ypač didelė“ jų rizika yra rytinėje Götaland dalyje – šalies pietryčiuose esančiame regione, apimančiame tokius miestus kaip Linköpingas ir Vimmerbis.

Švedijos šiaurėje daugelyje vietovių kyla didelė arba labai didelė žolės gaisrų rizika, nes, tirpstant sniegui, atidengiama pernykštė žolė.

„Kūrenant laužus lauke, būtinos ypatingos atsargumo priemonės“, – rašo tarnyba, pridurdama, kad daugelyje sričių galioja laužų draudimai.

Vietų, kuriose draudžiama kurti laužą, sąrašą galite rasti čia. Žalios spalvos zonose laužų draudimas negalioja, o raudonose arba oranžinėse zonose galioja laužų kūrimo draudimas arba „griežtas laužų draudimas“.

Laužų draudimas reiškia, kad draudžiama įkurti ir kūrenti laužą malkomis, anglimis, žole, šakomis ar panašiai miško plote, neužstatytame plote arba teritorijoje, kurioje ugnis galėtų išplisti į mišką ar kitą plotą.

Nuosavoje teritorijoje galima kepti lauko kepsninėje ar grilyje, jei kepsninė yra įrengta taip, kad būtų užtikrinta maža ugnies išplitimo rizika – tarkime, ant ugniai atsparaus paviršiaus. Tas pats galioja restoranams ar kitoms komercinėms įmonėms nuosavose patalpose.

Taip pat leidžiama kepti ant grotelių viešuose parkuose esančiose stacionariose kepsninės zonose, pavyzdžiui, iš ugniai atsparių medžiagų įrengtose grilio zonose, apsuptose žvyru ar panašiai.

Patyręs nelaimių koordinatorius ir ugniagesių inžinierius Larsas-Göranas Uddholmas mano, kad visa Švedija yra geriau nei bet kada pasirengusi susidoroti su dideliais miškų gaisrais. Tačiau jis nerimauja, kad gali pasikartoti tokia pat sausa vasara, kokia buvo 2018-aisiais.

„Noriu visus įspėti: venkite atviros ugnies miške ar panašiose vietovėse. Turime išvengti gaisrų, kurie dar neprasidėjo“, – sako L. G. Uddholmas.

Ne visą darbo dieną dirbančių ugniagesių sistema, dar vadinama budinčiu gelbėjimo personalu (RiB), yra esminė Švedijos gelbėjimo tarnybų dalis. Tačiau nors pavojaus signalas buvo keliamas dešimtmečius, šių ugniagesių vis dar per mažai.

„Mūsų situacija, ypač kalbant apie budinčius gelbėtojus, yra pakankamai problematiška“, – pažymi L. G. Uddholmas. Jis aiškina, kad pasirengimas nėra pakankamas.

L. G. Uddholmas apibūdinamas kaip „labiausiai patyręs Švedijos nelaimių koordinatorius“. Be kitų atvejų, jis buvo gelbėjimo vadovas per didelius miškų gaisrus Västmanlande 2014 metais ir tyrė operatyvines pastangas per 2018 metų miškų gaisrus. Jo nuomone, pasirengimas po šių įvykių buvo sustiprintas tiek vietos, tiek nacionaliniu mastu.

Ši vasara taip pat numatoma karšta ir sausa. Tad jau dabar skelbiami minėtieji SMHI perspėjimai.

„Suprantama, kad tai kelia nerimą. Mums reikia lietaus, o jo nėra. Jei ir toliau taip tęsis, gali susiklostyti tokia situacija, kokia buvo 2018 metų vasarą. Tačiau mano patirtis rodo, kad kai kažkas atsitinka, tada atsiranda ir pajėgų“, – dėsto L. G. Uddholmas.

Tiek Švedijos bendruomenės apsaugos ir parengties agentūra (MSB), tiek ugniagesių vadai pabrėžia, kad po didelių gaisrų Västmanlande sustiprino savo pajėgumus. Tačiau tai nepaneigia ne visą darbo dieną dirbančių ugniagesių gelbėtojų pritraukimo ir išlaikymo problemos.

„Dėl darbuotojų pritraukimo ir išlaikymo sunkumų gali sumažėti savivaldybių gebėjimai vykdyti gelbėjimo operacijas, taip pat gali smarkiai išaugti savivaldybių gelbėjimo tarnybų išlaidos, jei reagavimo į ekstremalias situacijas atvejais turės būti pasitelkiami etatiniai ugniagesiai, kad taip būtų išlaikyti pakankami pajėgumai vykdyti gelbėjimo operacijas“, – rašoma MSB pranešime.

Du trečdalius Švedijos gelbėjimo tarnybų sudaro ne visą darbo dieną dirbantys ugniagesiai. Jie dažnai įvardijami kaip sistemos „stuburas“. Tačiau problema dėl jų pritraukimo ir išlaikymo, iškilusi jau seniai, vis dar išlieka.

Nauji statistiniai duomenys rodo, kad beveik pusei šalies gelbėjimo tarnybų praėjusiais metais buvo sudėtinga surinkti personalą ir užtikrinti pasirengimą.

Pasiruošimas vasarai yra palyginti geras, tačiau situacija išlieka įtempta. Pažymima, kad nėra užtikrintumo, o pasekmės gali būti tokios, jog tarnyba nepajėgs susidoroti su užduotimis.

Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Iš Švedijos tarnybų – perspėjimai apie miškų gaisrus ir ugniagesių trūkumą
sfgdfg
To Top