Švedijos krona pasiekė rekordines žemumas lyginant su doleriu ir euru, o kai kurios šalies žiniasklaidos priemonės ją ėmė vadinti “šlamšto valiuta”. O ką kronos smukimas reiškia Švedijoje gyvenantiems užsieniečiams ir planuojantiems persikelti čia gyventi?
Krona pasiekė neįprastai žemą lygį: toks buvo tik ekonominių krizių metu, pastarąjį kartą – 2009-aisiais.
Lyginant su doleriu, paskutinį kartą krona buvo tokia silpna prieš 17 metų. Lyginant su euru, žemiausią lygį Švedijos krona buvo pasiekusi prieš dešimtmetį.
Toks kronos nuosmukis turi pasekmių Švedijos verslui ir žmonių gyvenimui, darbui, jų pinigų leidimo ir taupymo įpročiams.
Švedijos ekonomika orientuota į eksportą, o smukusi krona gali padaryti Švedijos kompanijas konkurencingesnes, kadangi jų produktai tampa pigesni nei euro zonos šalyse. Tačiau nuo importo priklausomos bendrovės tokiu atveju susiduria ir su didesnėmis išlaidomis – ši aplinkybė taip pat daro įtaką į importą orientuotoms kompanijoms.
“Swedbank” atliktoje apklausoje maždaug pusė 400 didžiausių Švedijos kompanijų pirkimo vadybininkų teigė, kad kronos nuosmukis turėjo neigiamą poveikį pelnui. Tik penktadalis tvirtino, jog poveikis buvo teigiamas.
Iš esmės rimčiausią poveikį jaučia smulkus ir vidutinis verslas, kadangi tokie verslai yra mažesni, turi mažiau išteklių, tad dėl mažesnės pelno maržos jie gali tapti labiau pažeidžiami svyravimų.
Kalbant apie gyventojus, gaunantys atlyginimą eurais ar kita palyginti stipria valiuta už savo gaunamus pinigus galės įsigyti daugiau, jei leis juos Švedijoje.
Planuojantys persikėlimą į Švediją ar investiciją čia (pavyzdžiui, įsigyti nekilnojamo turto) ir tam panaudoti ne švediškas santaupas taip pat išloš.
Nukritusi krona reiškia ir pigesnes artimųjų bei draugų keliones pas gyvenančius Švedijoje. Tai naudinga ir Švedijos turizmo industrijai. Šią vasarą sieną kerta daugiau danų ir norvegų, siekdami pasinaudoti santykinai sumažėjusiomis apgyvendinimo, maisto ir gėrimų kainomis.
Tačiau atlyginimą ar kitokias lėšas gaunantiems kronomis ir reguliariai vykstantiems į užsienį arba siunčiantiems į užsienį pinigus (pavyzdžiui, gimtinėje likusiems artimiesiems) situacija blogėja.
Palyginti su padėtimi prieš šešerius metus, kelionė į euro zonos šalį šiemet yra apie 20 procentų brangesnė. Šis faktas – viena pagrindinių priežasčių, kodėl vis labiau populiarėja atostogos Švedijoje, o ne svetur. Yra ir išimčių: Turkijos lira yra vienintelė kita Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalies valiuta, šiemet ir toliau krentanti lyginant su doleriu, tad Turkija švedams yra santykinai pigi atostogų kryptis.
Pirkti produktus internetu iš užsienio, pavyzdžiui, “Amazon”, tampa ne taip palanku, kai krona silpna. Produktų kainos Švedijoje, įskaitant maistą ir gėrimus, taip pat gali kilti, jei kompanijas paveiks didesni importo kaštai.
Valiutos svyravimai svarbūs ir taupantiems. Jei pinigai yra užsienio fonduose, ypač JAV fonduose, taip pat galima turėti naudos iš dabartinio valiutos kurso, jei planuojama pasiimti santaupas.
Turintiems paskolą naudinga žema palūkanų norma.
Nors tikėtina, kad krona ir vėl pakils, dauguma ekspertų mano, jog tai nutiks tik tuomet, kai Riksbankas padidins palūkanų normą. Buvo tikėtasi, kad taip bus padaryta gruodį, tačiau dėl sulėtėjusio ekonomikos augimas labiau tikėtina, jog palūkanų normos didinimas bus nukeltas iki 2020-ųjų vasaros.
Parengta pagal thelocal.se.
