Po praėjusį penktadienį miestą sukrėtusio teroro išpuolio miestas pamažu grįžta į įprastines vėžes.
Sekmadienį Stokholme daugiau nei 20000 žmonių susirinko į taikų protestą prieš terorizmą. Minia susibūrė po saulėtu pavasario dangum Sergels Torg aikštėje, visai šalia „Åhlens” parduotuvės, į kurią įsirėžė teroristo vairuojamas sunkvežimis.
Į aikštę vedančius laiptus nuklojo gedinčių švedų suneštas gėlių, žvakių ir pliušinių žaislų kilimas. Politikai sakė kalbas, pasirodė švedų atlikėjai.
„Manau, labai svarbu išlikti stipriems ir vieningiems prieš bet ką, kas nori pakeisti mūsų demokratija paremtą visuomenę. Mes kalbamės, o ne kariaujame”, – sakė su mama į protestą atėjusi Marianne.
„Stokholmas yra mūsų miestas, kuriuo didžiuojamės, kuriame mums patinka būti. Baimė mūsų neužvaldys, teroras negali laimėti. Susitelksime į gerumą ir atvirumą, tai apibūdina mūsų miestą. Jei taip padarysime, terorizmas pralaimės”, – savo kalboje pabrėžė Stokholmo merė Karin Wanngard.
Minia tylos minute pagerbė aukas. Viena moteris aikštę saugantiems policijos pareigūnams įteikė rožių ir padėkojo.
„Mes neleisime baimei sutrukdyti mūsų tikslui būti geriausia šalimi pasaulyje” – sakė renginio organizatorius Damonas Rasti.
Pirmadienio Drottninggatan vėl buvo judri, po niūraus savaitgalio Stokholmo gyventojai skubėjo į darbus. „Åhlens” parduotuvė vėl atvėrė savo duris. Ant užkalto lango, kurį išdaužė į sieną įsirėžęs sunkvežimis, gyventojai palieka raštelius, kuriuose įvairiomis kalbomis išreiškiama meilė ir palaikymas.
„Åhlens” planavo atsidaryti sekmadienį ir išsiuntė savo pirkėjams elektroninį laišką, kuriame žadėjo nelaimės metu apgadintas prekes išparduoti sumažintomis kainomis, tačiau susilaukusi aštrios kritikos tokio sumanymo atsisakė.
„Mes labai gailimės tokio savo poelgio. Baisioje ir neįtikėtinoje situacijoje sureagavome pernelyg staigiai. Mūsų mintis atsidaryti buvo paremta atvirumu ir nenoru leisti blogiui kontroliuoti mūsų gyvenimus. Neturėjome ketinimų pasipelnyti iš tragiškų Stokholmo įvykių, tai mums nepriimtina. Norėtume dar kartą atsiprašyti savo pirkėjų”, – Facebooke skelbė „Åhlens”.
Pirmadienį prie Stokholmo rotušės buvo surengta oficiali aukų pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo šalies premjeras Stefanas Löfvenas, karalius Carlas XVI Gustafas ir didžioji dalis karališkosios šeimos, kiti visuomenės atstovai.
„Mes niekuomet nepasiduosime smurtui. Niekados neleisime įsivyrauti terorui. Stokholmas išliks atviras ir tolerantiškas miestas”, – sakė merė K. Wanngård.
Švedijos premjeras aukų artimiesiems kalbėjo: „Jūs nesate vieni. Mes galvojame apie jus. Visa Švedija su jumis”.
Prie „Åhlens” parduotuvės tylos minutei taip pat susirinko didelė minia, kai kurių akyse spindėjo ašaros.
Išpuolio motyvas kol kas nėra iki galo žinomas, tačiau metodas panaudoti transporto priemonę panašus į Londono, Berlyno ir Nicos išpuolius, už kuriuos atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė”.
Pasak policijos, apklausos gali trukti netgi iki metų. Tačiau policija neabejoja suėmusi tikrąjį kaltininką. „Turime neabejotinų įkalčių ir apklausėme jį”, – teigė policijos komisaras Danas Eliassonas.
Antradienį prasidėjo teismo procesas. Įtariamasis, 39-erių Rakhmatas Akilovas iš Uzbekijos, teisme nekalbėjo, tačiau jo advokatas Johanas Erikssonas, paskelbė, kad jis „prisipažįsta dėl teroristinio nusikaltimo ir sutinka su sulaikymu”.
Pasak Švedijos prokuratūros paskelbto pranešimo, prokuroras nereikalaus laikyti suimto antrojo įtariamojo, kuris buvo sulaikytas dėl mažesnių įtarimų. Tačiau jis liks suimtas, nes anksčiau turėjo būti deportuotas iš šalies.
Prokuroras Hansas Ihrmanas tvirtina, jog tyrimas tebesitęsia, nepaisant to, kad R. Akilovas prisipažino. „Tai svarbus faktorius, bet dėl to tyrimas nesibaigia. Mes padarysime viską, ką galime, kad visi kaltieji susilauktų teisingumo”, – pasibaigus teismo klausymui sakė prokuroras.
R. Akilovas, statybų darbuotojas, kurio prašymas gyventi Švedijoje buvo atmestas, buvo suimtas Märstoje praėjus keletui valandų po išpuolio.
Tuo tarpu Švedijos saugumo tarnyba „Säpo” įdėmiai stebi kraštutinių dešiniųjų grupuotes, kad užkirstų kelią galimiems atsakomiesiems išpuoliams.
„Mes pastebėjome, kad tokie dalykai suaktyvėjo. Kalbama apie tai, kad reikia perimti dalykus į savo rankas. Mes, kaip saugumo tarnyba, privalome tą stebėti ir užtikrinti, kad galėsime įsikišti prieš kažkam nutinkant. Pastebime, jog yra daug nusivylusių žmonių. Imama svarstyti apie kerštą”, – kalbėjo „Säpo” vadovas Andersas Thornbergas.
„Säpo” anksčiau kraštutinių dešiniųjų grupuočių keliamą grėsmę įvardijo kaip „žemą”, tačiau skyrė pajėgas tokių Švedijos judėjimų stebėsenai. Tikėtina, kad jų aktyvumas artėjant kitų metų parlamento rinkimams didės. Visgi didžiausia grėsme, pasak „Säpo”, išlieka islamo ekstremizmas, taip pat taip vadinami „vienišų vilkų” išpuoliai, vykdomi atskirų asmenų.
Terorizmo ekspertas Magnusas Ranstorpas tvirtina, kad, jo nuomone, atsakomieji išpuoliai yra menkai tikėtini. „Atsakomieji veiksmai neištinka labai dažnai. Norintys įvykdyti tokį išpuolį turi turėti tam sąlygas. Paprastai iš karto po išpuolio rengti atsakomąją ataką nebūna galimybių, tad aš nemanau, jog sulauksime keršto veiksmų”, – aiškina M. Ranstorpas.
Parengta pagal thelocal.se ir TT.
