Švedijoje jau kurį laiką rūkančiųjų procentas neperžengia dviženklio skaičiaus ribos. Šiuo metu rūkantys asmenys šalyje sudaro apie penkis procentus.
Tad kitos šalys turi ko pasimokyti iš Švedijos sėkmės mažinant bendrą rūkančiųjų skaičių šalyje. Viena esminių pamokų – taip vadinamas „žalos mažinimas”, o ne mirčių prevencija, gali padėti žengti didžiausiais žingsniais visuomenės sveikatos link.
Žalos mažinimas yra konceptas, pagal kurį tam tikri žalingi įpročiai gali būti performuoti į ne tokius žalingus, gyvybei nepavojingus įpročius. Rūkymo atveju Švedijoje tai reiškė postūmį valstybės mastu nuo pat XX a. devintojo dešimtmečio siekiant atpratinti rūkančiuosius nuo cigarečių ir skatinti juos pereiti prie tabako pudros, daug plačiau žinomos kaip „snus”.
Apytikriai skaičiuojant, 19 procentų Švedijos vyrų kasdien vartoja „snus”, tą daro ir keturi procentai moterų, kaip rodo 2013-ųjų duomenys.
„Švedija gali pasigirti žemiausiu Europoje vyrų mirtingumu nuo plaučių vėžio, taip pat ir mažiausiu vyrų mirtingumu nuo rūkymo sukeliamų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei mažiausiu vyrų mirtingumu nuo kitų vėžio tipų, siejamų su rūkymu”, – 2014-aisiais „The Atlantic” rašė profesoriai, visuomenės sveikatos ekspertai Kennethas Warneris ir Haroldas Pollackas.
K. Warneris ir H. Pollackas yra įsitikinę, kad mažas susirgimų vėžiu skaičius gali būti tiesiogiai siejamas su pačia „snus” eksperimento pradžia daugiau nei prieš 30 metų. Nors „snus” vartotojai vis dar dažniau nei likę gyventojai susiduria su burnos vėžiu, jų sergamumas šio tipo vėžiu yra mažesnis nei rūkančiųjų.
Žalos mažinimas yra ganėtinai kontroversiškas požiūris siekiant pagerinti visuomenės sveikatą daugelyje Vakarų valstybių, mat valdžios institucijos ir gydymo įstaigos jaučiasi įsipareigojusios, kad žalingų įpročių būtų apskritai visiškai atsisakyta. Manoma, jog bet kokio produkto, kuris gali sukelti kokią nors žalą, nesvarbu, jei jis ir padėtų išgelbėti gyvybes, rekomendavimas daro žalą visuomenės sveikatai apskritai.
Dėl šios priežasties JAV maisto ir vaistų tarnyba atsisako reklamuoti „snus” kaip sveikesnę alternatyvą rūkomiems tabako produktams. O kai kuriose ES šalyse jį netgi apskritai draudžiama pardavinėti.
Žalos mažinimo šalininkai tvirtina, kad toks požiūris yra efektyvesnis siekiant pagerinti žmonių sveikatą, nes taip suprantama situacija, kurioje konkretus žmogus yra. Žmonėms neliepiama atsisakyti žalingo įpročio iš karto, siūlomas švelnsnis perėjimas: nikotino pleistrų, elektroninių cigarečių ir kitokiomis formomis.
Tokiu būdu padedama atsikratyti didžiausio kaltininko, keliančio pavojų gyvybei – rūkymo.
„Nikotinas pats savaime iš esmės nėra priešas, o rūkomasis tabakas yra”, – 2014-aisiais rašė Johnso Hopkinso universiteto visuomenės sveikatos profesorius Davidas Abramsas.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”.
