Švedijos naujienos

Kas būtų, jei Suomija taptų NATO nare, o Švedija – ne?

Vis labiau panašu, kad Švedija ir Suomija šią vasarą įsitrauks į bendrą prisijungimo prie NATO procesą. Tačiau kaip klostytųsi Švedijos situacija, jeigu į NATO įstotų tik Suomija? Apie tai ir kitus Švedijos bei Suomijos saugumo ypatumus pasakoja Švedijos gynybos universiteto ekspertas Jakobas Westbergas.

Kada ėmė plėtotis Švedijos ir Suomijos karinis bendradarbiavimas?

Procesas paspartėjo po to, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą. „Švedija nusprendė, kad gynybos srityje reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su Suomija. Kadangi abi šalys laikėsi neutraliteto, nutarta, kad galima netgi planuoti kolektyvinę gynybą karo atveju. Nuo to laiko įstatymų leidyba taip pat koordinuota taip, kad būtų galima veikti iš abiejų teritorijų, taip pat sukurta bendra karinio jūrų laivyno grupė“, – pasakoja J. Westbergas.

2014 metais Švedija ir Suomija pasirašė veiksmų planą, skirtą bendradarbiavimo gynybos srityje gilinimui, o 2015 metais Švedijos vyriausybė suteikė šalies ginkluotosioms pajėgoms mandatą plėtoti didesnio masto gynybinę partnerystę su Suomija.

2018 metais abi šalys pasirašė Susitarimo memorandumą, kuris kiekvienos valstybės ginkluotosioms pajėgoms suteikė prieigą prie kitos šalies teritorijos ir abipusę „priimančios valstybės“ paramą, taip pat nustatė, kaip abi šalys vykdo bendras pratybas, dalijasi žvalgybos duomenimis ir plėtoja priemones, užtikrinančias „bendrus karinius veiksmus, įskaitant operatyvinį ir taktinį planavimą bei tarpusavio sąveiką“.

Kaip Suomijos pajėgumai prisideda prie Švedijos gynybos?

„Žvelgdami į Suomijos ir Švedijos gynybos ypatumus, matome, kad dėl jų skirtumų šios šalys viena kitą papildo“, – pažymi J. Westbergas.

Suomijos visuotinio vyrų šaukimo sistema numato, kad šalyje galima mobilizuoti 280 tūkst. apmokytų karių, aiškina ekspertas, pabrėždamas, kad „tai resursas, kokio Švedija neturi“ ir kad tai „šiandieninės Europos kontekste yra pakankamai didelė kariuomenė“.

Suomija taip pat pasižymi didžiausia artilerija Vakarų Europoje ir išsiskiria pažangia priešraketinės gynybos sistema.

Dalijimasis žvalgybos duomenimis su Suomija Švedijai taip pat suteikia žymiai geresnį rytinio Baltijos ir šiaurinio Arkties regiono matomumą ir anksčiau ateinančius įspėjimus.

Mainais už tai Švedija gali pasiūlyti penkis povandeninius laivus (Suomija neturi nė vieno), taip pat labai veiksmingas oro pajėgas, į kurias įeina 71 „JAS Gripen“ naikintuvas.

Abiejų šalių oro pajėgos vykdė intensyvias bendras pratybas ir sukūrė infrastruktūrą, kuri užtikrina, kad jų orlaiviai gali skristi iš abiejų valstybių oro bazių. „Galimybė ginti savo šalį iš Švedijos teritorijos Suomijai yra didelis privalumas“, – atkreipia dėmesį J. Westbergas.

Nuo 2014 metų abi šalys vystė jungtines karines jūrų pajėgas, apimančias skirtingus Suomijos ir Švedijos padalinius, ir kurios, pasak J. Westbergo, „dabar yra laikomos veikiančiomis kaip kovos grupė“.

Ar Suomija ir Švedija yra įsipareigojusios ateiti viena kitai į pagalbą užpuolimo atveju?

Ne. Nors Suomijos ir Švedijos vadovybės 2015 metais nurodė savo ginkluotosioms pajėgoms parengti bendrą gynybos planą, tai niekados nebuvo paremta bendros gynybos sąlyga.

„Šis susitarimas nebuvo patvirtintas abipusiais privalomais gynybos įsipareigojimais, – pažymi J. Westbergas. – Jau seniai aiškinau, kad tai yra problema, nes daro įtaką šio bendradarbiavimo patikimumui“.

Dėl abiejų šalių istorijos ypatumų pasitikėjimo klausimas yra itin aktualus. 1939 metų lapkritį Švedija, nepaisant abiejų valstybių bendros gynybos planų, nepadėjo Sovietų Sąjungos užpultai Suomijai.

„Suprantama, suomiai tą prisimena, todėl Suomija prieš dabartinį karą gerokai aktyviau diskutavo dėl gynybos aljanso su Švedija, o Stokholmas nebuvo toks aktyvus“, – dėsto J. Westbergas.

Kaip klostysis abiejų šalių bendradarbiavimas gynybos srityje, jei Suomija taps NATO nare, o Švedija – ne?

Negavus kitų NATO šalių pritarimo, Suomija galimybės padėti Švedijai būtų ribotos.

„Jeigu Suomija taps NATO nare, o Švedija ne, Suomija negalės be išlygų ateiti Švedijai į pagalbą, jei NATO nebus įsitraukusi į konfliktą, todėl šis bendradarbiavimas gynybos srityje sumažės“, – aiškina J. Westbergas.

„Mes tą gerai žinome, kadangi Danija ir Norvegija nuolatos mums kartodavo, kad kolektyvinės gynybos srityje jos turi teikti pirmenybę NATO, nes tai yra gynybinis aljansas, todėl jos negalės daug padėti, jei NATO tame nedalyvaus“, – pridūrė ekspertas.

Suomijos prisijungimas prie NATO taip pat reikštų didesnį Švedijos pažeidžiamumą, mat Baltijos jūros regione pasikeistų galios dinamika. Tapusi paskutiniąja neutralia Baltijos jūros regiono valstybe, Švedija gali patirti didesnį Rusijos spaudimą.

„Yra pagrindo galvoti, kad Rusija tokiu atveju būtų dar labiau suinteresuota, jog Švedija išliktų neutrali, nes kitaip visas Baltijos jūros regionas būtų NATO zona, išskyrus Kaliningrado sritį ir vidinę Suomijos įlankos dalį. Todėl gali išaugti spaudimas Švedijai, kad ji išliktų neutrali“, – aiškina J. Westbergas.

Galiausiai, jeigu vien tik Suomija prisijungtų prie NATO, tai galėtų padidinti riziką, kad Rusija įsiverš į Baltijos jūroje esančią Gotlando salą, taip bandydama įtvirtinti dominavimą vienos ar daugiau regiono šalių atžvilgiu.

„Rusija turi labai rimtų užmačių arba reikalauti, kad Švedija uždarytų savo teritoriją NATO kariams, jog jie negalėtų teikti pastiprinimo Baltijos šalims iš Švedijos teritorijos, arba netgi gali imti kontroliuoti dalį Švedijos teritorijos ir ten įkurdinti oro gynybos sistemas bei priešlaivines raketas, kad galėtų užkirsti NATO prieigą prie didelės centrinės ir pietinės Baltijos jūros dalies“, – mano J. Westbergas.

Švedija dabar bendradarbiauja su NATO – kodėl ji negalėtų bendradarbiauti su NATO esančia Suomija?

Lemiamas laikotarpis yra iš karto po užpuolimo, kol būtų sprendžiama, ar atskubėti ginti Švedijos.

„Per pirmąsias, sakykime, 48 konflikto valandas šalis priklausoma nuo jos teritorijoje turimų išteklių, o Suomija ir Švedija tuos išteklius turi drauge“, – pažymi J. Westbergas.

Netgi šiandien nei Suomija, nei Švedija nėra tikros, kad jų gynybinių pajėgų drauge pakaktų ilguoju laikotarpiu atremti puolimą.

„Bendras Švedijos ir Suomijos gynybos aljansas niekada nebuvo vertinamas kaip alternatyva NATO, – aiškina J. Westbergas. – Todėl abi šalys taip pat pasirašė priimančiosios šalies pagalbos susitarimą su NATO, drauge kreipėsi į Jungtines Valstijas ir panašiai.“

Partnerės netekimas šiuo ankstyvuoju 48 valandų laikotarpiu gerokai susilpnintų Švedijos gynybines pajėgas.

Parengta pagal thelocal.se.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Kas būtų, jei Suomija taptų NATO nare, o Švedija – ne?
sfgdfg
  • .
    To Top