Švedijos naujienos

Kas slypi už gaujų smurto protrūkių Švedijoje?

Garbė, skolos ir prestižas gali būti Švedijoje didėjančio mirtinų susišaudymų skaičiaus pretekstas. Šie susišaudymai meta iššūkį lygybės ir socialinės harmonijos idealams, ant kurių laikosi Švedija.

“Pašalindamas išorinę kliūtį, sustiprini savo gaują ir įgyji prestižo”, – sako buvęs baikerių gaujos narys Eddy Paveris.

E. Paveris ilgą laiką buvo pasirengęs bet kokia kaina priklausyti nusikalstamai grupuotei, kuri iš savo narių reikalavo visiško lojalumo. “Grupuotėje svarbu bendruomeniškumo jausmo stiprinimas ir parodymas, kas yra kietesnis”, – aiškina 47-erių buvęs nuteistasis.

Praėjusiais metais Švedijoje įvyko daugiau nei trys šimtai susišaudymų, kurų rezultatas – 45 žūtys ir 135 sužeistieji.

Nors bendras žmogžudysčių lygis Švedijoje išlieka vienas žemiausių pasaulyje (pasak policijos statistikos – vienas nužudymas 100 tūkstančių gyventojų), mirtinų susišaudymų kiekis stabiliai auga ir praėjusiais metais pasiekė rekordinį lygį. Panašu, kad 2019-aisiais taip pat bus pasiektas dar vienas nepageidaujamas rekordas. Stokholme per pirmąjį pusmetį įvyko tiek pat nužudymų, kiek per visus 2018-uosius.

Dauguma šaudytojų ir aukų – bedarbiai jauni vyriškiai, paprastai imigrantų kilmės, jaunesni nei metų, gyvenantys prastos reputacijos rajonuose ir dažnai net nebaigę mokyklos.

“Jei nerandi savo vietos, turi sunkumų dėl švedų kalbos, o tuomet pamatai vyrukus, kurie pardavinėja narkotikus, dabinasi auksinėmis grandinėmis, vairuoja prabangius automobilius, miega su gražiomis merginomis, nesunku nutarti prie jų prisijungti”, – aiškina E. Paveris.

Pažeidžiamos sritys

Kaip ir kituose Europos miestuose, Švedijoje ten, kur baiginėjasi metro linijos, gausu įvairių būstų projektų. Kai kurie, priskiriami “pažeidžiamoms sritims”, pasižymintys didesniu nusikalstamumo lygiu, būna pačiuose miestuose, pavyzdžiui, Malmö (Malmės) pietuose.

Policijos pareigūnas Christofferis Bohmanas vienoje iš pažeidžiamų sričių. Daug dėmesio sulaukė pareigūno raginimas gyventojams padėti policijai kovoti su nusikalstamumu

Pastatai iš esmės yra geros būklės, mokyklos tinkamai aprūpintos, o gatvės – švarios, tačiau socialinės problemos, nedarbas ir didelė užsienio šalyse gimusių gyventojų proporcija dažnai sukelia iššūkius, kurie baigiasi atskirtimi, mokyklos nelankymu ir narkotikų prekyba.

“Kai kurie susišaudymai susiję su narkotikų prekyba, vidiniais konfliktais ar apgavystėmis dėl pinigų. Tačiau daugeliu atvejų jie gali vykti dėl garbės. Tos pačios gaujos viduje kažkas gali apgauti, galima kovoti dėl įtakos ar merginų”, – sako Stokholmo policijos komisaras Gunnaras Appelgrenas.

“Gaujos neturi teisės kreiptis į teismą ar kitas institucijas, kad išspręstų jų konfliktus. Nubaudimo motyvai ne visuomet yra svarbūs. Svarbu išsaugoti garbę”, – teigia Linnaeus socialinių mokslų profesorius Torbjornas Forkby.

Labiausiai paveiktos sritys yra sostinė Stokholmas, taip pat Malmö ir Göteborgas. Tačiau smurtiniai konfliktai pradėjo plisti ir į vidutinio dydžio miestus.

Dažniausiai gaujų pasirenkamas ginklas – Kalašnikovo automatinis šautuvas. Iš Balkanų importuojamus šiuos ginklus galima įsigyti už nuo 2500 iki 3500 eurų sumą, nors jie “atviro konflikto atveju tapo brangesni”, – sako G. Appelgrenas.

Pažeidžiama sritis Stokholme

Vykdydami savo kerštą, Švedijos gaujų nariai taip pat naudoja granatas ir kitus sprogmenis. Birželio 7-ąją dviračių pastogėje padėta bomba suniokojo dviejų gyvenamųjų pastatų fasadus ir apgadino daugiau nei du šimtus butų Linköpingo mieste. Laimei, nebuvo jokių rimtų sužeidimų.

Visuomenės draskymas

Kai kurios institucijų pastangos padėjo sumažinti vietinę įtampą. Malmö miestas vykdo grupinės smurto intervencijos (GVI) programą, taikytą Bostone dešimtajame dešimtmetyje, nors jos poveikis tebėra neaiškus.

Dešinioji ir kraštutinė dešinioji opozicija kritiškai vertina socialdemokratų premjero Stefano Lofveno “silpnumą” reaguojant į susišaudymus. Opozicija ragina panaikinti įkalinimo bausmės “nuolaidą”, kai kalbama apie jaunesnių nei 21-erių metų amžiaus asmenų įkalinimą.

“Šis smurtas drasko visuomenę ir tą Švediją, kokios mes visi norime”, – per pastarąją diskusiją dėl gaujų parlamente pareiškė konservatorių parlamentaras Johanas Forssellis.

Vyriausybė teigia, kad represinio atsako nepakanka, ir paragino vykdyti jungtinę pilietinės visuomenės ir teisėsaugos mobilizaciją.

“Susišaudimus ir gaujų nusikaltimus galėsime įveikti tik tuo atveju, jei policijos pastangos bus derinamos su stipriu socialiniu sektoriumi”, – praėjusį mėnesį parlamente sakė premjeras S. Lofvenas.

Dabar narkotikų reabilitacijos centre dirbantis E. Paveris taip pat neabejoja, kad vien teisinio atsako nepakanka.

“Vien bausmėmis problemos neišspręsi. Bausmės už nelegalų ginklų laikymą jau padidintos, tačiau tai nepadeda. Reikia pradėti nuo gilesnių dalykų, mums reikia atsigręžti į mokyklas ir mokyti vaikus atskirti gėrį nuo blogio”, – tikina E. Paveris.

Parengta pagal thelocal.se.

Kas slypi už gaujų smurto protrūkių Švedijoje?
sfgdfg
  • .
    To Top