Švedijoje socialinio draudimo mokesčio tarifas siekia 30 proc., tiek pat – gyventojų pajamų mokesčio tarifas, ir juos abu greta mokesčių Lietuvoje tenka mokėti įmonėms, komandiruojančios darbuotojus, jei šios neturi A1 pažymėjimo. Tai atskleidžia Švedijoje Lietuvos įmonėms verslo konsultacijas teikiančios įmonės UAB „Mibana“ vadovė Česlova Mikelė bei supažindina su A1 pažymėjimų išdavimo tvarkos naujovėmis.
Lietuvoje vis dar pasitaiko įmonių, kurios, komandiruoja darbuotojus į užsienį, tačiau apie A1 formas turi labai mažai informacijos arba visiškai jos neturi.
„Šis informacijos neturėjimas dažniausiai siejamas su naujai užsienyje pradėjusiomis vykdyti veiklą įmonėmis, kuriose dar nėra susiformavusi komandiravimo praktika. Pasitaiko ir tokių įmonių, kurios žino apie A1 pažymėjimus, komandiruoja darbuotojus, tačiau šiais pažymėjimais nepasirūpina arba pradeda tai daryti praėjus tik daugiau nei metams nuo komandiruojamų darbuotojų į užsienio šalį darbo joje pradžios.
Žinoma, įstatymas suteikia galimybę užsakyti darbuotojams A1 pažymas atgaline tvarka, tad, pateikusi prašymą, įmonė gali atgauti užsienio šalyje jau sumokėtus mokesčius. Na, o jeigu A1 forma įmonei vis tik neišduodama ir atsiranda prievolė mokėti mokesčius užsienyje, galima teikti prašymą dėl Lietuvoje sumokėtų mokesčių grąžinimo“, – aiškina pašnekovė.
Gali išvengi didžiulių mokesčių
Nuo 2018-ųjų pradžios galimybė gauti šią pažymą tapo šiek tiek lengvesnė – ją galima teikti elektroniniu būdu, o jos teikiami privalumai padeda gerokai sutaupyti, pasakoja Švedijoje Lietuvos įmonėms verslo konsultacijas teikiančios įmonės vadovė.
„Nuo šių metų sausio 1-osios draudėjų prašymai dėl A1 pažymėjimų taip pat gali būti pateikiami per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Šis pateikimo būdas yra daug efektyvesnis bei ekonomiškesnis nei anksčiau, kuomet dokumentai registruotu paštu buvo teikiami užsienio išmokų tarnybai.
Jeigu darbdavys yra pasirūpinęs A1 pažyma visiems komandiruojamiems darbuotojams, kurių komandiruotė neviršija 183 dienų vienoje užsienio valstybėje, jis išvengia socialinio draudimo mokesčių, kurių tarifas, pavyzdžiui, Švedijoje siekia 30 proc. Kadangi Švedijoje gyventojų pajamų mokesčio tarifas taip pat siekia 30 proc., turint A1 pažymas, mokestinė našta darbdaviui sumažėja daugiau nei per pusę“, – kalba Č. Mikelė.
Pasak pašnekovės, svarbu nepamiršti, kad A1 forma darbdavį „apsaugo“ nuo švediškų socialinio draudimo mokesčių dvejus metus.
„Taip pat svarbu tai, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojus naujai Sveikatos draudimo įstatymo redakcijai, asmuo, kurio gyvenamoji vieta registruota Lietuvoje, automatiškai yra pripažįstamas socialiai draudžiamu šioje šalyje. Todėl įstatymo numatyta sąlyga, kad iki siuntimo laikinai dirbti į Valstybę narę pradžios siunčiamam asmeniui bent mėnesį taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, yra privaloma tiems, kurių buveinė registruota užsienyje arba užsieniečiams.
Įstatyme taip pat yra numatoma, kad jei asmuo, kurio gyvenamoji vieta yra registruota Lietuvoje, nedirba jokioje įmonėje ir nėra socialiai draudžiamas, jis pats privalo mokėti socialinio draudimo įmokas“, – aiškina Č. Mikelė.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad, pagal susiklosčiusią praktiką, vis daugiau užsienio užsakovų, prieš pasirašydami bendradarbiavimo sutartį, reikalauja, kad bendrovė turėtų bei pateiktų A1 pažymėjimus.
Česlova Mikelė
El.p [email protected]
Tel.: +37068612552
www.mibana.lt
