Ar žinojote, kad vienas ryškiausių lietuviškumo židinių Švedijoje įsižiebė dėl vienos moters – Vaidos Urbonienės – svajonės ir atkaklumo? Būtent ji, atvykusi gyventi į Geteborgą, pastebėjo, kad šiame dideliame mieste lietuviai gyvena pavieniui, nėra bendruomenės, kuri vienytų šeimas, puoselėtų kalbą ir tradicijas. Vaida suprato, kad to reikia ne tik jai pačiai, bet ir kitiems lietuviams, todėl nusprendė imtis iniciatyvos.
Po kelių susitikimų su bendraminčiais buvo įkurta Geteborgo lietuvių bendruomenė ir lituanistinė mokykla „Draugystė“, kuri gegužės mėnesį atšventė 15 metų gyvavimo sukaktį. Ši vieta tapo svarbiu traukos centru visiems, kas nori jaustis arčiau Lietuvos, nors gyvena už šimtų kilometrų nuo jos.
Vaidos svajonė virto tikrove, o bendruomenė auga ir klesti, suburdama lietuvius šventėms, kūrybinėms veikloms, edukacijai ir draugystei. Tai įrodymas, kad užtenka vieno žmogaus noro ir pastangų, kad įsižiebtų ryškus lietuviškumo židinys užsienyje.
Į šventę atvyko LR ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius su patarėju Tomu Sikorskiu, garbės konsulė Geteborge Birgitta Ekblom Jakobsson, Švietimo tarybos Švedijoje nariai, Smålando lietuvių bendruomenės atstovai bei Stokholmo lituanistinės mokyklos „Saulė“ svečiai. Koncertinę nuotaiką kūrė kanklių ansamblis „Duo Quasi“ iš Klaipėdos bei vaikų šokių kolektyvas „Vijurkas“ su tėveliais iš Stokholmo.
Šventės vedėjai Elena Urbonaitė ir Paulius Urbonas surengė viktoriną apie bendruomenės veiklą, kurios nugalėtojai buvo apdovanoti prizais. Po koncerto laukė gimtadienio tortas, skanėstai, kanklių dirbtuvės, piešinių konkursas „Dvi šalys – viena širdis“ bei smagūs lietuvių liaudies žaidimai ir šokiai. Beje Elena ir Paulius yra ir Švedijos jaunimo bendruomenės nariai, o Elena atstovauja Švediją Pasaulio jaunimo bendruomenėje, ji yra ir PLJS valdybos narė.
Kaip viskas prasidėjo?
Mintis kurti bendruomenę kilo pirmininkei, kai ji atvykusi į Geteborgą pastebėjo, kad mieste gyvena daug pavienių lietuvių šeimų, bet nėra vienijančios vietos ar veiklos. Iš pradžių Vaida savanoriavo rusų bendruomenėje kaip dailės mokytoja, o netrukus gavo paskatinimą – „Kodėl gi lietuviai neturi savo bendruomenės tokiame dideliame mieste?“ Taip gimė pirmoji idėja, o susibūrus kelioms šeimoms – ir oficiali bendruomenė. Pirmininkės žodžiais, didžiausias poreikis buvo ne tiek bendruomenės, kiek lituanistinės mokyklėlės, kurioje galėtų mokytis vaikai. Bendruomenės įkūrimas palengvino patalpų gavimą, dokumentų tvarkymą ir atvėrė duris platesnei kultūrinei veiklai.
Bendruomenė šiandien
Per 15 metų „Draugystė“ tapo vieta, kur švenčiamos visos Lietuvos valstybinės ir tradicinės šventės, kviečiami lietuviški teatrai, rašytojai, dailininkai, o iš Lietuvos atvyksta net šiuolaikinio šokio kolektyvai, kaip Šilutės „Žvaigždūnė“.
Lituanistinėje mokykloje mokosi tiek vaikai, tiek suaugusieji – čia dėstoma lietuvių kalba, istorija, tradicijos, menai, net IT žinios. Vaikai Kalėdoms rengia spektaklius pagal lietuvių pasakas, o Kalėdų Senelis visiems dovanoja lietuviškas knygas, kad jie augtų su gimtąja kalba.
Iššūkiai ir ateities planai
Bendruomenės nariai natūraliai keičiasi: užaugę vaikai išeina, o juos pakeičia naujos šeimos su mažaisiais. Turime jaunimo grupę, kuri organizuoja aktyvias veiklas jaunimui nuo 16-35 metų, tačiau jaunimas gan pasyviai dalyvauja veiklose. Galbūt jiems nebėra aktualūs lietuviški susitikimai, jie leidžia laiką švedų rate. Visgi pastaraisiais metais bendruomenė sulaukia didesnės paramos. ,,Šiuo metu sulaukiame daug paramos iš ŠMSM, nes jau treti metai ,kai lituanistinėms mokykloms yra skiriamas mokinio krepšelis, finansavimas.Bet pirmus trylika metų teko ieškoti rėmėjų, kad būtų galima vykdyti veiklas, pasikviesti lietuviškus kolektyvus.“ – džiaugiasi Vaida.
