Kaip Švedijai rasti reikiamą balansą ir išlaikyti savo pasaulietiškumą bei užtikrinti saugumą? Savo nuomonę apie tai pateikia ekspertas – Abu Dabyje (Jungtiniuose Arabų Emyratuose) gyvenantis mokslininkas Jamalas Sanadas al-Suwaidi.
Švedija – viena pasaulietiškiausių pasaulio valstybių, taip pat ir ES narė, priimanti daugiausia pabėgėlių, skaičiuojant pagal tai, kiek pabėgėlių tenka vienam šalies gyventojui. O po pastarųjų išpuolių ir neramumų Švedijai tenkantis iššūkis šalį dar labiau neramina.
„Manau, kad Europos šalys buvo pernelyg švelnios, dabar jos už tai moka“, – įsitikinęs J. S. al-Suwaidi. Mokslininkas dabartinę Artimųjų Rytų politinę situaciją prilygina Europai viduramžiais – laikams, kai valdė religija, o nepaklūstantys buvo persekiojami. Tačiau Vakarų pasaulis, dorodamasis su šiuo reiškiniu, buvo naivus, o problema yra giliai įsišaknijusi, mano ekspertas. Jo nuomone, Vakarams negalima remti kažkurios vienos religinės politinės grupės, nes visos yra tarpusavyje susijusios.
Kalbėdamas apie ISIS, mokslininkas teigia, kad visas pasaulis turėtų susivienyti prieš šią teroristinę organizaciją ir panaudoti ne tik bombardavimą, bet ir siųsti sausumos karius, kad galiausiai liautųsi žudynės.
„O štai Švedijoje gyvena viena didžiausių musulmonų bendruomenių Europoje, šalis tikrai turi vaidinti esminį vaidmenį kovoje su terorizmu“, – neabejoja J. S. al-Suwaidi. Jis siūlo Švedijai sukurti tarptautinę duombazę, į kurią būtų įtraukiami įtariami teroristai. Tokiu būdu būtų lengviau sekti, ar šie žmonės nepatenka į Europą.
Tačiau štai Švedijos žvalgybos tarnyba Säpo nustatė, kad nuo 2013-ųjų 292 asmenys paliko Švediją ir prisijungė prie ISIS. Kas juos traukia ir kaip tai sustabdyti? Mokslininkas pripažįsta, kad tai padaryti labai sunku. Tačiau dalis sprendumo galėtų būti intelektinė kontrataka. „Privalome kovoti ir intelektinį karą, reikia pakeisti švietimo pobūdį, žiniasklaidos taktiką ir tai, kas vyksta mečetėse”.
Pasak eksperto, mečetės turėtų būti prižiūrimos: „Švedijoje ir visoje Europoje esančios mečetės ne visuomet yra religijos laisvės išraiška. Tai gali būti ir vieta, kur mokoma terorizmo”. J. S. al-Suwaidi nemano, kad mečečių priežiūra būtų privatumo pažeidimas – saugumas yra svarbesnis.
Mokslininkas mano, kad privatumas, tikėjimo laisvė ir kultūra yra nepaprastai svarbūs, tačiau ne absoliutūs. Todėl atvykėliai turi būti pasirengę prisitaikyti naujoje šalyje. Savo ruožtu švedai ganėtinai droviai ir neryžtingai diegia savo kultūrą ir vertybes. „Atvykėliai privalo būti lojalūs Švedijos vertybėms. Jei jie nenori tapti Švedijos bendruomenės dalimi, geriau tegu visai nevyksta“, – įsitikinęs J. S. al-Suwaidi. Praktiškai šis lojalumas reiškia kalbos mokėjimą, Švedijos įstatymų ir vertybių gerbimą.
Ekspertas aiškina, kad tai jokiu būdu nereiškia kitų kultūrų negerbimo: „Jei didžiuojatės savo paveldu, tai yra puiku. Tačiau galiausiai vis tiek turite vadovautis švediškomis vertybėmis arba išvykti”.
J. S. al-Suwaidi, kuris pats yra musulmonas, pabrėžia, kad kova prieš ekstremizmą susijusi ne tik su Islamu: „Ekstremizmas pasireiškia visur. Kai Donaldas Trumpas sako, kad musulmonų negalima įsileisti į JAV, tai taip pat ekstremizmas. Jei induistai žudo musulmonus dėl to, kad pastarieji žudo karves, tai irgi ekstremizmas. Nei Islamas, nei jokia kita religija neturi teisės žudyti žmonių. Neįsivaizduoju, kaip tai gali būti pateisinama”.
Viena svarbiausių kovos su ekstremizmu priemonių, pasak mokslininko, yra prigauti bet kokios formos ekstremizmą jo vystymosi pradžioje ir niekada neleisti pasiekti tokios stadijos, kai tūkstančiams žmonių tenka palikti savo namus.
„Tai visą gyvenimą trunkanti kova. Negalima visiems laikams išsivaduoti nuo ekstremizmo. Tačiau galime mokyti tolerancijos ir paversti ją tarptautine vertybe”.
Parengta pagal thelocal.se.
