Nuo 2025 m. spalio 1 d. Švedijoje įsigalios naujas nedarbo draudimo įstatymas, kuris palies visus, gaunančiuosius bedarbio pašalpą arba dalyvaujančiuosius Užimtumo tarnybos (Arbetsförmedlingen) programose. Tai vienas reikšmingiausių pokyčių pastaraisiais metais, todėl tiek švedai, tiek čia gyvenantys lietuviai turėtų įdėmiai sekti naujienas ir gerai suprasti, kaip šie pakeitimai gali paveikti jų finansinę padėtį.
Nedarbo išmoka bus siejama su pajamomis ir naryste a-kassoje
Pagal naująją tvarką nedarbo išmoka bus skaičiuojama pirmiausia pagal žmogaus pajamas, o ne vien pagal išdirbtas valandas. Norint gauti teisę į išmoką, per pastaruosius dvylika mėnesių reikės būti uždirbus ne mažiau kaip 120 000 Švedijos kronų, o bent keturis mėnesius – gauti ne mažesnes kaip 11 000 kronų pajamas. Be to, svarbi bus ir narystės a-kassoje trukmė: kuo ilgiau asmuo yra šios nedarbo kasos narys, tuo palankesnės jam bus išmokos sąlygos.
Nedarbo išmokų trukmės ir dydžio pokyčiai.
Išmokų trukmė priklausys nuo to, kiek mėnesių asmuo atitiko nustatytus pajamų reikalavimus: pagal tai pašalpa bus mokama 66, 100, 200 arba 300 dienų. Pirmąsias 300 dienų kompensuojamosios pajamos bus apskaičiuojamos nuo didžiausios galimos sumos – 34 000 Švedijos kronų per mėnesį (prieš mokesčius), o vėliau ši riba mažės iki 30 008 kronų. Kaip ir anksčiau, išmoka galės siekti iki 80 procentų buvusio atlyginimo, tačiau, ilgėjant nedarbo laikotarpiui, jos suma palaipsniui mažės.
Kas keičiasi gaunantiems aktyvumo išmoką?
Dalyvaujantiems Užimtumo tarnybos programose ir gaunantiems aktyvumo išmoką (aktivitetsstöd) taip pat įsigalios pakeitimai. Nuo spalio 1-osios minimali išmokos suma už visą darbo dieną didės nuo 223 iki 365 Švedijos kronų per dieną. Tuo tarpu tiems, kurie išmoką gaus pereinamuoju laikotarpiu, bus taikytos nustatytos ribos: nuo 2025 m. spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. mažiausia suma sieks 432 kronas per dieną, o nuo 2026 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. – 415 kronų per dieną.
Kodėl šie pakeitimai svarbūs lietuviams Švedijoje?
Šie pakeitimai ypač aktualūs Švedijoje gyvenantiems lietuviams, dirbantiems pagal terminuotas sutartis, sezoninius darbus ar dažniau keičiantiems darbo vietas. Naujoji sistema labiau vertins faktines pajamas, todėl būtina tvarkingai saugoti darbo sutartis, atlyginimų išrašus ir pasirūpinti, kad būtų sumokėtos visos socialinio draudimo įmokos. Taip pat svarbu prisiminti, jog narystė a-kassoje nėra privalova, tačiau verta – ją įsigyti. Jei iki šiol to nepadarėte, verta tai apsvarstyti, nes nuo spalio 1-osios narystės trukmė turės dar didesnę įtaką jūsų finansiniam saugumui.
Naujasis įstatymas suteiks daugiau garantijų tiems, kurie gauna stabilias pajamas, tačiau kartu nustatys griežtesnius reikalavimus tiems, kurių uždarbis svyruoja arba kurie nėra a-kassa nariai. Vis dėlto net ir aktyvumo išmoką gaunantiems asmenims šie pakeitimai bus palankūs – minimali išmokos suma gerokai didės. Švedijoje gyvenantiems lietuviams verta jau dabar pasidomėti savo padėtimi, kad spalio 1-ąją pokyčiai nebūtų netikėtumas.
