Švedijos naujienos

Švedija Europoje išsiskiria augančiu mirtinų šaudynių skaičiumi

Švedija yra vienintelė Europos valstybė, kurioje mirtinų šaudynių skaičius nuo šio amžiaus pradžios smarkiai išaugo, rodo naujas Švedijos Nacionalinės nusikaltimų prevencijos tarybos (Brå) tyrimas.

Švedijoje nuo 2000 m. mirtinų šaudynių skaičius išaugo, tačiau kitų mirtimi besibaigiančių smurto formų per tą patį laikotarpį sumažėjo, tad mirtino smurto apraiškos išliko gan stabilios. Brå pažymi, kad kitų mirtinų smurto formų sumažėjimas padėjo “paslėpti” mirtinų šaudynių skaičiaus išaugimą.

Naujausi Brå duomenys rodo, kad 2020-aisiais buvo nušauti 48 žmonės (4,6 vienam milijonui gyventojų).

O visoje Europoje per tą patį laikotarpį sumažėjo tiek mirtimi pasibaigiančio smurto, tiek mirtinų šaudynių. Mirtinų šaudynių Europos šalyse nuo 2000-ųjų sumažėjo daugiau nei dvigubai.

Švedijoje mirtinų susišaudymų skaičius auga stabiliai nuo 2005-ųjų. Naujausia Brå statistika rodo, kad mirtinų susišaudymų skaičius augo ir praėjusiais metais.

Tyrimas lygino Švediją su 22 Europos valstybėmis, pasitelkdamas “Eurostat” ir Šiaurės šalių tarnybų duomenis. Duomenys buvo renkami Švedijos vyriausybės nurodymu.

2018-aisiais Švedijoje užfiksuotas pats didžiausias mirtinų šaudynių skaičius iš visų tirtų valstybių.

Tyrimas tik patvirtino tai, kad buvo aišku žmonėms, dirbantiems policijoje ir kitose įstaigose, kuriose tenka susidurti su nusikaltėliais ar aukomis.

“Išaugęs susišaudymų skaičius Švedijoje, lyginant su dauguma Europos valstybių, yra unikalus dalykas, ir konkretaus paaiškinimo tam nėra”, – sakė pietinės Švedijos policijos vadovas Håkanas Jarborgas.

Pasak tyrimo, dauguma Švedijoje įvykusių mirtinų šaudynių (maždaug 80 proc.) susijusios su organizuotu nusikalstamumu. Ši dalis išaugo nuo 30 iki 50 proc. šimtmečio pradžioje, o dešimtajame dešimtmetyje sudarė mažiau nei 20 proc. Brå taip pat palygino šią dalį su situacija kitose valstybėse: Nyderlanduose su organizuotu nusikalstamumu siejama maždaug 60 proc. mirtinų šaudynių, o štai Suomijoje tokie atvejai yra apskritai itin reti.

Nors Brå neranda aiškios išaugimo priežasties, tyrime pabrėžiamos trys galimos sritys: nelegali prekyba narkotikais, konfliktai organizuoto nusikalstamumo tinklo viduje ir žemas pasitikėjimo policija lygis. Tiesa, Brå atkreipia dėmesį, kad šie veiksniai būdingi ir kitoms šalims, kuriuose tokio mirtinų šaudynių skaičiaus išaugimas neužfiksuotas.

“Mes nežinome, kodėl taip yra, tai tarsi kažkoks socialinis užkratas. Jei įvyksta vienos šaudynės, labai dažnai netrukus kažkur netoli įvyksta ir kitos”, – sako Brå tyrėja Klara Hradilova Selin.

Tyrimas nustatė, kad mirtinų smurto protrūkių, kai auka nužudoma peiliu, lygis Švedijoje smarkiai nesiskyrė nuo kitų tirtų valstybių. Vertinant kitas mirtino smurto apraiškas, Švedija buvo kiek žemiau Europos vidurkio ir tiriamuoju laikotarpiu šis smurtas mažėjo.

Pasak tyrimo, aštuoni iš dešimties susišaudymų vyko “nusikalstamoje aplinkoje”. Gaujų konfliktai įvardijami kaip viena iš galimų šaudynių skaičiaus augimo tendencijos priežasčių. Kaip galimi veiksniai taip pat įvardijama prekyba narkotikais ir menkas tam tikros visuomenės dalies pasitikėjimas policiija.

Parengta pagal thelocal.se ir reuters.com.

Švedija Europoje išsiskiria augančiu mirtinų šaudynių skaičiumi
sfgdfg
  • .
    To Top