Praėjusiais metais Švediją sudrebino keli šimtai sprogimų – tai daugiau nei bet kur Europoje. Apie kriminalinę situaciją Švedijoje ir policijos veiksmus pasakoja policijos pareigūnas – naujosios operacijos „Rimfrost” („Šerkšnas”) vadovas Stefanas Hectoras. Šia specialia operacija siekiama pažaboti suintensyvėjusias šaudynes ir sprogimus.
– Kodėl Švedijoje įvyksta tiek daug sprogimų?
– Per pastaruosius kelerius metus sprogimų skaičius Švedijoje išaugo iki niekur Europoje neregėto lygio. To priežastis – nusikaltėlių tarpusavio susidūrimai. Tai gali būti konkrečios racionalios priežastis, pavyzdžiui, rinkos nelegaliai prekybai narkotikais nepasidalinimas, arba asmeniškesnės, tarkime, provokacijos ar įžeidinėjimai, įsisenėję konfliktai. Bet kokiu atveju sprogimai yra nusikalstamo pasaulio atstovų susidūrimo išraiška.
Šiuos nusikaltėlius iš esmės galima prilyginti gatvių grupuotėms iš vadinamųjų „jautrių zonų”, tačiau kartais tai gali būti ir vadinamosios „baikerių grupuotės”. Tačiau šios dvi grupės smarkiai persidengia. Tad iš esmės konfliktai kyla tarp atskirų nusikaltėlių tinklų.
– Kaip tokią Švedijos tendenciją vertina jūsų kolegos užsienyje?
– Jie apstulbę. Švedija pasižymi ramios ir stabilios šalies įvaizdžiu, o tokia smurto išraiška, neturinti sau lygių bent jau Europoje, stebina mūsų kaimynes. Bendradarbiaujame su daugeliu Europos šalių, ypač su Šiaurės šalimis – nė viena jų nesusiduria su tokio masto problema, tad tai šiek tiek gąsdina. Tačiau šių valstybių kolegos aptarinėja tas problemas su mumis, kad suvoktų tokį reiškinį.
– Anksčiau populiarus nusikaltėlių pasirinkimas buvo rankinės granatos, ar metodai pasikeitė?
– Pastaraisiais metais vienas populiariausių sprogmenų buvo rankinės granatos. Tačiau regime poslinkį nuo rankinių granatų prie savadarbių bombų ar improvizuotų sprogstamųjų įtaisų. Įtaisai yra įvairaus sudėtingumo.
– Iš kur gaunama medžiagų bomboms?
– Kol kas nesame susidarę viso vaizdo, tačiau daugumą savadarbių bombų medžiagų galima įsigyti be problemų. Kalbant apie rimtesnius sprogmenis, susidaro įspūdis, kad tai paprastai būna statybų ir kelių darbuose naudojami pramoniniai sprogmenys, kuriuos nusikaltėliai pavagia ir jie atsiranda juodojoje rinkoje.
– Ar bombų gaminimui reikalinga tam tikra specifinė informacija ir išmanymas?
– Bombų gamybai reikalingas tam tikras išmanymas ir patirtis. Pastebėjome, kad yra keletas grupuočių, ruošiančių ir pardavinėjančių sprogmenis. Operacija „Rimfrost” kol kas padėjo neutralizuoti dvi tokias bombas gaminančias grupuotes ir toliau tęsia veiklą šioje srityje – mes bandome apsibrėžti su tuo dirbančius žmones ir tinklus, kad galėtume juos neutralizuoti.
– Ar operacija „Rimfrost” davė rezultatų?
– Kol kas dar sunku tiksliai spręsti dėl konkretaus poveikio mūsų pagrindiniam tikslui – sumažinti sprogimų ir susišaudymų skaičių Švedijoje. Tačiau, kalbant apie indikatorius, galime pasitelkti Malmö pavyzdį, kad visos šalies mastu vykdoma veikla yra sėkminga. Yra ženklų, kad suėmimai, policijos reidai, tikrinimai ir konfiskavimai turi teigiamą poveikį ir smurto mažinimui Malmö. Būtų keista, jei poveikis nesijustų – reidų metu konfiskavome daugybę ginklų, sprogmenų ir narkotinių medžiagų.
– Operacijai „Rimfrost” skiriate pakankamai daug išteklių. Ar policijos pareigūnų trūkumas Švedijoje paveikė jūsų darbą?
– Ir taip, ir ne. Iš esmės norėtume neatitraukti policijos pareigūnų iš kitų Švedijos vietų, kad sutelktume pajėgas Malmö. Idealiame pasaulyje galėtume dirbti ten be pastiprinimo, tačiau tobulybės dar nepasiekėme.
Kol neturime pakankamai žmogiškųjų išteklių visoje šalyje, tenka perkėlinėti pareigūnus iš vienos vietos į kitą. Tad tokio pabūdžio operacijos tikrai daro įtaką policijos darbo organizavimui, tačiau mes neatitraukiame tiek daug pareigūnų iš kiekvieno regiono, kad tai padarytų regimą poveikį.
Kalbėjote ne tik apie sprogmenų, bet ir kitų ginklų konfiskavimą. Neseniai Jungtinėse Valstijose buvo nuteistas bosnis, kontrabanda gabenęs ginklus, tarp kitų – ir Švedijos neonaciams. Kiek tarptautiniai nusikalstami tinklai susiję su ginklų tiekimu Švedijos nusikaltėliams?
– Kiek teko pastebėti, vienas populiariausių ginklų nusikalstamuose susidūrimuose Švedijoje yra AK-47 (Kalašnikovo automatai), kurie čia negaminami. Tai reiškia, kad juos kontrabanda įgabena į šalį, tad tokiu būdu užsienio žaidėjai prisideda prie šaudynių Švedijoje. Šie ginklai paprastai atkeliauja iš Balkanų – ten jų daug likę nuo pastarųjų konfliktų laikų.
Ar būtent šiuos ginklus dažniausiai konfiskuojate? Ar tarp jūsų konfiskuojamų ginklų būna, tarkime, švediškų medžioklės ginklų?
– Ne. Švediški medžioklės ginklai – itin retas atvejis. Paprastai konfiskuojame tokius automatus kaip AK-47, pistoletus ar pistoletus-kulkosvaidžius.
Kur Švedijoje įvykdoma daugiausia šių nusikaltimų – šaudynių ir sprogdinimų? Ar egzistuoja geografiniai skirtumai?
– Taip, yra skirtumų. Tačiau laikui bėgant įvyko ir pokyčių. Pasakyčiau, kad dažniausiai susišaudymai ir sprogimai įvyksta zonose, kurias policija apibūdina kaip „jautrias” ar „itin jautrias”. Tokių Švedijoje yra 62.
Tačiau situacija kinta. Anksčiau šaudynės, ginklų konfiskavimai ir sprogimai vykdavo daugiausia didžiuosiuose miestuose: Stokholme, Malmö, iš dalies – Gothenburge. Bet dabar matome, kad jie plinta ir į mažesnius Švedijos miestus – Värnamo, Västerås, Uppsalą ir panašiai.
Kodėl tai vyksta?
– Matome, kad kriminaliniai tinklai pamažu įsitvirtina už didžiųjų miestų ribų. Tiksliai nežinome, kodėl taip yra, bet turime hipotezę, jog didžiuosiuose miestuose kriminalinė rinka išseko, tad ieškoma galimybių mažesniuose miestuose.
– Jei kalbėtume apie platesnį vaizdą – kokia nusikaltimų Švedijoje prigimtis?
Švedijoje šaudynės ir sprogdinimai kriminalinėje aplinkoje vyksta visai kitame lygyje nei likusioje Europoje, tačiau bendra nusikaltimų statistika apima daug daugiau, ne vien susišaudimus ir sprogimus. Galiausiai susiduriame su konfliktais tarp Švedijos nusikalstamų grupuočių, tad svarbu juos vertinti būtent taip. Rizika, jog nukentės pašaliniai žmonės, yra labai menka, jei išvis egzistuoja.
Mes nepagražiname Švedijos vaizdo. Pastebėjau, kad žmonių susidarytas Švedijos vaizdas kardinaliai skiriasi. Viena vertus, šalias apibūdinama kaip ginklų ir nelaimių pilna karo zona, kita vertus, Švedija vaizduojama kaip rojus žemėje.
Aš kalbu iš savo požiūrio taško, o mano požiūris gali pasirodyti niūrus. Policijai tenka dorotis su bjauriais dalykais – tokia mūsų misija. Tad mano požiūris – tik bendro vaizdo dalis. Tačiau vaikščiodamas gatvėmis dėl savo saugumo aš nesibaiminu.
Parengta pagal thelocal.se.
