Švedijos naujienos

Švedija, šalis kuri gyvena be grynųjų. Ir kaip gi jai sekasi?

Kas nutinka, kai šalis atsisako grynųjų pinigų?

Į šį klausimą turbūt geriausiai gali atsakyti Švedija. Nors ji ir ne visiškai perėjo prie atsiskaitymų be grynųjų, bet ta kryptimi nuėjo ilgą kelią. Maža to, kaip rašo „Business Insider“, valstybės finansų politika ir bankų veikla krypsta link to, kad atsiskaitymas tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais gyventojams ir šalies svečiams sukelia tam tikrų nepatogumų.

Grynųjų pinigų atsiskaitymų apimtys per pastaruosius ketvertą metų sumažėjo 27 proc. Įvairūs pardavimai, atliekami naudojant elektroninius mokėjimus, Švedijoje siekia daugiau kaip 95 proc.

Palyginimui: JAV per tą patį laikotarpį atsiskaitymai grynaisiais išaugo beveik 50 proc., Didžiojoje Britanijoje – beveik trečdaliu, o Japonijoje – apie 20 proc.

Tuo pačiu metu indėlių palūkanų normos šalyje yra apie nulį. Tai Centrinio banko, kuris prieš metus įvedė neigiamą palūkanų normą už indėlius komerciniuose bankuose, politikos pasekmė. Nors bankai susilaiko nuo to, kad taikytų šią politiką savo klientams, vienok jie jau ima tam tikrą sumą už pinigų saugojimą. Tai yra, banke esantis indėlis nedidėja, bet pamažu mažėja.

Būtų logiška, jeigu žmonės tokioje situacijoje pasiimtų pinigus iš bankų. Tačiau, remiantis oficialia statistika, grynieji indėliai per pirmuosius trejetą 2015 metų ketvirčių siekė 100 mlrd. kronų (apie 12 mlrd. dolerių) – tai daugiau kaip du kartus nei analogišku 2014 metų laikotarpiu (42 mlrd. kronų).

Iš pirmo žvilgsnio tai nelogiška. Kam saugoti indėlius banke, jeigu už tai dar tenka susimokėti? Kodėl jų tada nelaikyti po čiužiniu (tokiu atveju, bent jau nereikia mokėti)?

Reikalas tas, kad jei pinigų savininkui prireiktų juos išleisti, tai taip pat gali virsti papildomomis išlaidomis ir nepatogumais.

Štai ką apie tai pareiškė Švedijos centrinis bankas: „Saugoti pinigus banke – reiškia imtis saugumo priemonių, kurios taip pat kainuoja. Banke galima apmokėti sąskaitas grynaisiais, bet tai taip pat kainuoja. Be to, daugelis bankų skyrių Švedijoje iš viso nedirba su grynaisiais.“

Beje, atsiskaityti banknotais ir monetomis Švedijoje galima toli gražu ne visur. Nuo įprastinių pinigų palaipsniui atsisako restoranai ir parduotuvės. Prie atsiskaitymų be grynųjų, pavyzdžiui, perėjo kavinių tinklas „Johan & Nyström“. O tarkime, už kelionę Stokholmo autobusais jau keletą metų negalima susimokėti grynaisiais.

Šiame fone Švedijoje sumažėjo bankų apiplėšimo atvejų: nuo 110 apiplėšimų 2008 metais iki 5 – 2012 metais.

Tuo tarpu parduotuvės apiplėšiamos dažniau – ginkluotų apiplėšimų skaičius pirmąjį 2015 metų pusmetį išaugo 50 proc. lyginant su analogišku 2014 metų laikotarpiu.

Be to pastebima, kad nusikaltėlių grobiu dažniausiai tampa prekės – nuo produktų iki juvelyrinių dirbinių, o ne grynieji, kurių kasose yra vis mažiau ir mažiau.

Kita vertus, mažėjant atsiskaitymams grynaisiais, gausėja kibernetinių nusikaltimų. 2013 metų duomenimis, nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu internete, skaičius išaugo maždaug 40 proc.

sfgdfg
  • .
    To Top