Švedijos naujienos

Švedijos ir Suomijos narystės NATO link – dar vienas žingsnis

Anksčiau pranešta, kad Suomija ir Švedija šią ir kitą savaitę paskelbs, jog rengiasi prisijungti prie NATO. Tai būtų reikšmingas ilgametės neutraliteto politikos pokytis. Ketvirtadienį Suomijos prezidentas ir premjerė pranešė, kad pritaria narystei NATO.

Šiaurės šalis sukrėtė Maskvos pradėtas karas prieš jos provakarietišką kaimynę. Tai sustiprino šių šalių gyventojų pritarimą tapimui karinio aljanso nare ir saugumo, kurį ši narystė suteiktų, įgijimui.

„100 proc. akivaizdu, kad Suomija kreipsis dėl narystės NATO, taip pat labai tikėtina, kad iki metų pabaigos ji taps NATO nare“, – neabejoja Suomijos tarptautinių santykių instituto mokslininkas Charly Salonius-Pasternakas.

Vasario 24 dieną prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą paskatino spartų viešosios nuomonės pasikeitimą Suomijoje ir Švedijoje narystės NATO naudai – iki tol palaikymas narystei nebuvo didelis.

Pirmadienį Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad dabar narystei Aljanse pritaria rekordinė dalis suomių – 76 proc. Pastaraisiais metais parama narystei NATO tesiekdavo 20-30 proc.

Visuomenės nuomonė Švedijoje taip pat smarkiai pakito, nors ir ne tiek daug – dabar narystei NATO pritaria daugiau nei pusė šalies gyventojų.

„American Enterprise Institute“ Šiaurės šalių gynybos ekespertė Elisabeth Braw aiškina, kad nors Stokholmas atrodo labiau dvejojantis nei Helsinkis, abi šalys turėtų „pateikti paraišką tuo pačiu metu“.

Prie ilgų debatų siekiant bendro susitarimo reikšmingais klausimais pratusiai Švedijai greitas Suomijos sprendimas buvo netikėtas. Švedijos socialdemokratai visados sakydavo: „Pagalvosime apie tai, kai Suomija nutars jungtis prie NATO“, nes manė, kad Suomija niekada to nedarys“, – atkreipia dėmesį E. Braw.

Narystė supykdys Maskvą

Neabejojama, kad bet kokia NATO plėtra kels pyktį Maskvai, kuri istoriškai priešinosi rytinei Aljanso plėtrai ir griežtai smerkė visas įmanomas idėjas dėl Ukrainos prisijungimo prie NATO.

Tačiau stiprėjantys Maskvos įspėjimai dėl „politinių ir karinių“ paskemių, panašu, tik sustiprino Suomijos ir Švedijos ryžtą. Jų prisijungimas prie NATO taptų tiesioginiu atsaku į Maskvos agresiją Ukrainoje.

Aljansas tokiu atveju dar labiau priartėtų prie Rusijos. Suomijos narystė padvigubintų NATO sausumos sieną su Rusija iki maždaug 2 600 km.

„Žvelgiant iš rizikos perspektyvos, metas prisijungti prie Aljanso dabar yra tobulas. Rusija yra gerokai užsiėmusi kitur, todėl jai būtų labai sunku reaguoti karinėmis priemonėmis“, – pažymi E. Braw.

Suomijos prezidento ir premjerės pareiškimas

Ketvirtadienį išplatintame bendrame pareiškime Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir šalies premjerė Sanna Marin jau pranešė, kad pritaria Suomijos narystei NATO.

Pasak valstybės vadovų, „sprendimų priėmimo laikas priartėjo“ ir Suomija turi kreiptis dėl narystės NATO.

„Narystė NATO sustiprintų Suomijos saugumą. Būdama NATO nare, Suomija galėtų sustiprinti visą Aljanso gynybą. Suomija turi nedelsiant kreiptis dėl narystės NATO. Tikimės, kad mūsų šalies nacionaliniai žingsniai, kurių reikia priimti šį sprendimą, bus žengti greitai, per keletą artimiausių dienų“, – rašoma minėtame pareiškime.

Suomija trečiadienį pasirašė susitarimą su Jungtine Karalyste. Juo šalys įsipareigojo padėti viena kitai, jei patirtų karinę agresiją. Tokį patį susitarimą su Didžiąja Britanija šią savaitę pasirašė ir Švedija.

Pranešama, kad premjerės S. Marin valdantieji socialdemokratai savo poziciją NATO klausimu ketina pristatyti šeštadienį. Žiniasklaidos teigimu, S. Niinistö, S. Marin ir keturi jos ministrai sekmadienį turėtų priimti galutinį sprendimą dėl narystės NATO siekio. Toliau kitą savaitę seks svarstymas parlamente, po kurio vyks balsavimas – beveik neabejojama, kad dauguma parlamentarų pritars narystei NATO. Tuomet Suomija galės NATO pateikti stojimo prašymą.

Danijos premjerė Mette Frederiksen pasveikino tokią Suomijos žinutę. Ji tviteryje rašė, kad Danija sveikins Suomijos prisijungimą prie Aljanso ir padarys „viską, kas įmanoma“, jog po oficialios Suomijos paraiškos užtikrintų greitą tolesnį procesą.

Laukiama Švedijos sprendimo

Pirmadienį Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija pranešė savo poziciją dėl narystės NATO paskelbsianti gegužės 15 dieną, sekmadienį. Palanki pozicija reikštų aiškią parlamento daugumą, pritariančią kreipimuisi dėl narystės NATO. Pirmadienį planuojamas papildomas parlamento posėdis.

Švedijos krašto apsaugos ministras Peteris Hultqvistas po Suomijos vadovų pareiškimo sakė, kad „to tikėjosi“, ir pažymėjo, jog Suomijos pareiškimas turės įtakos Švedijos sprendimui dėl prisijungimo prie NATO.

„Švedijos sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į Švedijos situacijos analizę ir Švedijos sąlygas, bet akivaizdu, kad tokį Suomijos pareiškimą mes taip pat privalome įtraukti į galutinę analizę ir mūsų vertinimą“, – sakė P. Hultqvistas.

Penktadienį, gegužės 13 dieną, vyriausybės paskirta grupė, sudaryta iš visoms partijoms atstovaujančių parlamentarų, pateiks ataskaitą, įvertinančią galimą šalies narystę NATO iš saugumo perspektyvos. Numatoma, kad ataskaitoje nebus konkrečiai nurodyta, ar Švedija turėtų tapti NATO nare, ar ne. Visgi tikėtina, kad šios ataskaitos išvados bus panašios į neseniai paskelbtos Suomijos saugumo situacijos ataskaitos išvadas. Jose teigiama, kad narystė NATO išeitų į naudą Suomijos saugumui.

Pokytis – narystė, bet ne bendradarbiavimas

Strategiškai reikšmingoje vietoje esančioje Baltijos jūros Gotlando saloje praėjusią savaitę Švedijos ginkluotųjų pajėgų kariai buvo iškviesti į specialias mėnesio trukmės pratybas, sutampančias su kasmetinėmis karinėmis pratybomis, kurios ateinančią savaitę vyks Suomijoje ir Švedijoje.

Vos 5,5 mln. gyventojų turinti Suomija pasižymi įspūdinga karine parengtimi: 12 tūkst. profesionalų ir dar 21 tūkst. šauktinių per metus kariuomenė, 280 tūkst. karo metui parengtų karių bei galinga artilerija ir apie 60 naikintuvų.

Nors laikotarpis po Šaltojo karo Švedijoje pasižymėjo reikšmingu karinių išlaidų mažinimu, šalis irgi turi modernią kariuomenę, kuri jau atitinka NATO standartus, taip pat gali pasigirti pažangia ginklų gamybos pramone.

Šaltojo karo metu Suomija išliko neutrali mainais už Maskvos garantijas, kad ši nepuls. O štai Švedija ilgą laiką – dar nuo Napoleono karų – konfliktų metu laikėsi neutraliteto politikos.

Nors abi šalis iki šiol buvo nusprendusios nesijungti prie NATO, jos metams bėgant vis labiau artėjo prie Aljanso – dalyvavo NATO programoje „Partnerystė taikos labui“ (Partnership for Peace), NATO vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir pratybose.

„Tai yra didžiulis visuomenės nuomonės pokytis ir svarbus politinis sprendimas. Tačiau karine prasme tai nebūtų labai reikšmingas pasikeitimas, nes šios šalys jau dabar yra glaudžiai susijusios su NATO. Tai tarytum santuoka po ilgo gyvenimo kartu“, – pažymi E. Shaw.

Parengta pagal thelocal.se. ir svt.se.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Švedijos ir Suomijos narystės NATO link – dar vienas žingsnis
sfgdfg
  • .
    To Top