Švedijos pagalbos tarnybų darbuotojai buvo apklausti: teirautasi, ar jie galėtų suvaldyti išpuolį, jei toks įvyktų Švedijoje. Dauguma pripažino, kad tam jiems gali pritrūkti įgūdžių.
Umeo (Umeå) universiteto mokslininkės Annalie Holgersson atliktas tyrimas koncentravosi į „pasiruošimą masinėms atakoms viešajame transporte“. Tyrime buvo analizuojami apklausos, atliktos Švedijos statistikos agentūros „Statistiska centralbyrån“ (SCB), duomenys: apklausta daugiau nei 850 policijos, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų. Apklausa siekta išsiaiškinti, ar jie sugebėtų deramai sureaguoti, jei Švedijos viešajame transporte įvyktų teroristinis išpuolis.
Daugiau nei 60 procentų apklaustųjų teigė, kad jie nėra tikri, kaip reaguotų. Labiausiai dėl savo galimo elgesio abejoja policijos pareigūnai.
„Rezultatai visgi nereiškia, kad tikrasis pasiruošimas yra toks prastas. Tačiau profesionalai jaučia, jog jiems stinga tiek reikiamų žinių, tiek išteklių, kad galėtų deramai sureaguoti galimos nelaimės atveju“, – aiškina A. Holgersson.
Kaip bebūtų, Švedijos policijos pareigūnų sąjungos „Polisförbundet“ prezidentė Lina Nitz tvirtina, kad jos nestebina toks darbuotojų abejojimas savo pasirengimu: „Mums reikia daugiau policijos pareigūnų, tai esminė problema. Darbuotojams trūksta praktinių mokymų, padedančių pasiruošti blogiausiems scenarijams. Kai imamasi taupyti, paprastai pirmiausia atsisakoma mokymų“.
Šis tyrimas buvo vykdomas praėjusiais metais, tačiau jo rezultatai paskelbti trečiadienį – kitą dieną po teroristų išpuolio Briuselyje. Antradienį Švedijos policija paskelbė, kad sustiprino saugumą ir sutelkė gausesnes policijos pareigūnų pajėgas.
Parengta pagal thelocal.se.
