Švedijos naujienos

Švedijos premjerė apie sprendimą dėl NATO: žengiame į naują epochą

Švedija pirmadienį oficialiai paskelbė, kad sieks narystės NATO, tokiu būdu siekdama atgrasyti Rusijos agresiją ir įžengdama į „naują epochą“ bei užbaigdama du šimtmečius trukusį karinio neutralumo laikotarpį.

Bendroje spaudos konferencijoje su opozicinės Moderatų (Nuosaikiųjų) partijos lyderiu Ulfu Kristerssonu Švedijos premjerė Magdalena Andersson pažymėjo, kad prisijungimas prie Aljanso taps Rusijos agresijos atgrasymo priemone.

„Vyriausybė praneša NATO, kad Švedija nori tapti Aljanso nare. Mes paliekame vieną epochą ir žengiame į naują“, – sakė M. Andersson.

U. Kristerssonas, kurio partija jau seniai remia Švedijos narystę Aljanse, pažymėjo siekęs įveikti partijų politinius skirtumus ir paremti vyriausybės sprendimą.

„Yra daugybė svarbių klausimų, dėl kurių nesutariame, bet prisiimsime bendrą atsakomybę dėl Švedijos stojimo į NATO proceso“, – kalbėjo U. Kristerssonas.

Tikimasi, kad neužtruks ilgiau nei metus

Švedija ir Suomija išreiškė pageidavimą narystės į NATO kelyje veikti bendrai ir savo paraiškas dėl narystės pateiks drauge.

Šaliai nusprendus pateikti prašymą dėl narystės NATO, 30 narių apimantis Aljansas turi vienbalsiai sutikti siųsti oficialų kvietimą, o tada prasideda derybos dėl narystės.

Suomijos ir Švedijos atveju galutinis pritarimas gali būti suteiktas per birželio pabaigoje Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą. Tada 30 valstybių narių turėtų ratifikuoti sprendimą.

„Tikimės, kad tai neturėtų užtrukti ilgiau nei metus“, – pažymėjo M. Andersson.

Oficialaus Švedijos pareiškimo dėl narystės NATO buvo tikėtasi po to, kai M. Andersson Socialdemokratų partija sekmadienį pritarė šalies narystei Aljanse.

Iki premjerės pareiškimo dar vyko debatai parlamente, kuriuose visos partijos, išskyrus Žaliųjų ir Kairiųjų partijas, pasisakė už Švedijos narystę Aljanse.

„Dabar akivaizdu, kad didžioji dauguma Švedijos parlamente pritaria narystei NATO“, – sakė M. Andersson.

Geriausiai gintis Švedija galės būdama NATO

Kalbėdama parlamento debatuose, M. Andersson pripažino, kad prisijungimas prie NATO reiškia „istorinį mūsų šalies saugumo politikos požiūrio pokytį“, o neutraliteto ir nesijungimo į karinius aljansus politika Švedijai anksčiau buvo naudinga.

„Tai nėra lengvai priimamas sprendimas, bet, nepaisant fakto, kad nesijungimo į karinius aljansus politika įvairiomis formomis Švedijai du šimtus metų buvo palanki, neabejoju, jog ateityje Švedijai ji nebebus naudinga. Švedijoje yra daugybė dalykų, kuriuos verta ginti, o geriausiai gintis šalis galės būdama NATO“, – aiškino M. Andersson.

Premjerė pažymėjo, kad 5-asis Aljanso straipsnis, numatantis kolektyvinę gynybą ir nusakantis organizacijos esmę, reiškia ne tik tai, kad kitos šalys atskubėtų ginti Švedijos užpuolimo atveju, bet ir tai, jog Švedija negalės išlikti pasyvi, jei būtų įsiveržta į sąjungininkes.

M. Andersson pažadėjo, kad vienas dalykas tikrai nesikeis – tai Švedijos gebėjimas įgyvendinti nepriklausomą užsienio politiką, orientuotą į lygybę, demokratiją, žmogaus teises ir branduolinį nusiginklavimą.

Švedija, kaip Norvegija ir Danija, paskelbs, kad, kaip NATO narė, nenori, jog jos teritorijoje būtų dislokuoti branduoliniai ginklai ar įrengtos nuolatinės NATO bazės.

Antradienį Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde pasirašė šalies paraišką prisijungti prie NATO saugumo aljanso. Dokumentą drauge su Suomija ketinama pateikti šią savaitę NATO būstinėje.

Rusija užsiminė apie atsaką

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO nereikštų tiesioginės grėsmės Rusijos interesams, bet aiškino, kad jei NATO imtų dislokuoti karinę infrastruktūrą šiose šalyse, tai neabejotinai išprovokuotų Rusijos atsaką.

Kalbėdamas apie Rusiją, U. Kristerssonas teigė norintis pakartoti Suomijos prezidento Sauli Niinistö žodžius: „Putinai, pasižiūrėk į save veidrodyje. Tu pats viską paskatinai.“

Šiaurės kaimynių parama

Pirmadienį Norvegija, Danija ir Islandija pareiškė suteiksianti „visą reikalingą pagalbą“ Švedijai ir Suomijai, jei kuri nors iš šių valstybių susidurtų su išpuoliais savo teritorijoje dar iki prisijungimo prie NATO.

Danijos premjerės tarnyba pirmadienį paskelbė bendrą pareiškimą Danijos, Norvegijos ir Islandijos vardu.

„Suomijos ir Švedijos saugumas yra bendras mūsų visų rūpestis. Jeigi Suomija ar Švedija taptų agresijos jų teritorijoje auka dar neįstojusios į NATO, mes padėsime Suomijai ir Švedijai visomis įmanomomis priemonėmis. Nuoširdžiai sveikiname Suomijos ir Švedijos sprendimą tapti NATO narėmis“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

„Pažymime, kad Suomijos ir Švedijos sprendimai kreiptis dėl narystės NATO yra suverenūs nacionaliniai sprendimai, atitinkantys Švedijos ir Suomijos teisę pasirinkti savo saugumą užtikrinančias priemones. Suomija ir Švedija turi teisę įgyvendinti prisijungimo procesą be jokių išorinių bandymų kištis“, – pažymima trijų šalių pareiškime.

Norvegijos premjeras Jonas Gahras Støre sakė: „Norvegija drauge su Danija ir Islandija yra pasirengusi padėti savo Šiaurės kaimynėms visais įmanomais būdais, kurių prireiktų, jei šios, dar prieš tapdamos NATO narėmis, savo teritorijoje patirtų agresiją.“

Danijos premjerė Mette Frederiksen pažymėjo, kad Danija tvirtai palaiko Švedijos ir Suomijos narystės NATO siekį: „Mūsų požiūriu, tai suteikia galimybę sustiprinti Šiaurės partnerystę, įskaitant ir saugumo bei gynybos sritis. Todėl mes užtikriname, kad Danija padarys viską, ką gali, jog užtikrintų kaip įmanoma greitesnį Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO.“

Pasipriešinimas iš Turkijos

O štai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis Suomijos ir Švedijos narystei NATO nepritaria, ir dar kartą apkaltino šias valstybes neužimant aiškios pozicijos kovos su terorizmu klausimu.

Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokius ginklų pardavimus Turkijai dėl šios karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.

Kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos delegacijų ketinimus susitikti su Turkijos pareigūnais, R. T. Erdoganas sakė: „Aiškinama, kad jie atvyks į Turkiją. Ar mūsų įtikinti? Jie verčiau neturėtų vargintis.“

Per pastaruosius penketą metų nei Švedija, nei Suomija nepatenkino 33 Ankaros ekstradicijos prašymų.

Praėjusį penktadienį Turkijos prezidentas pareiškė, kad abi Šiaurės šalys yra „tarsi teroristinių organizacijų perykla“.

Parengta pagal thelocal.se., svt.se ir reuters.com.

Liked it? Take a second to support Inga Kazakevičiūtė on Patreon!

Švedijos premjerė apie sprendimą dėl NATO: žengiame į naują epochą
sfgdfg
  • .
    To Top