Švedijos Vyriausybė kartu su Švedijos demokratų partija (SD) pristatė naują pašalpų reformą, kurios esmė – sumažinti gyvenimo iš pašalpų patrauklumą ir paskatinti daugiau žmonių įsilieti į darbo rinką. Pasak politikų, šiandien per daug žmonių įstringa priklausomybės nuo socialinės paramos spąstuose, todėl būtina sukurti sistemą, kurioje labiau apsimokėtų dirbti, o ne gyventi iš valstybės išmokų.
- Taip pat skaitykite: Svarbūs pokyčiai nuo 2025 m. liepos 1 d.: kokie įstatymai keičiasi ir kaip tai paveiks gyvenančius Švedijoje
Pokyčių tikslas – sustiprinti šeimų savarankiškumą.
Socialinės apsaugos ministrė Anna Tenje pabrėžė, kad pokyčių tikslas – sustiprinti šeimų savarankiškumą. „Tai paskatins daugiau tėvų eiti į darbą, daugiau žmonių galės patys save išlaikyti, gyventi iš savo atlyginimo ir atsisakyti priklausomybės nuo pašalpų“, – sakė ji, pristatydama reformą. Darbo rinkos ministras Johan Britz buvo dar griežtesnis: „Tai bus smūgis tiems, kurie nesusiras darbo, bet gerovės valstybė grindžiama tuo, kad tie, kurie gali dirbti, dirba. Negalime sudaryti sąlygų, kad būtų pelninga gyventi iš pašalpų.“
Reforma bus įgyvendinama etapais nuo 2026 metų. Vienas svarbiausių pokyčių – pašalpų lubos, kurios įsigalios 2027-ųjų sausį. Tai reiškia, kad šeimoms bus nustatyta maksimali riba, kiek jos gali gauti socialinės paramos. Labiausiai ši naujovė paveiks gausias šeimas, auginančias keturis ar daugiau vaikų, nes savivaldybėms nebus leidžiama viršyti valstybės nustatyto normatyvo. Pagal Vyriausybės skaičiavimus, šeima su penkiais vaikais, jei tėvai nedirbs, praras apie 8 tūkst. kronų per mėnesį, nes pašalpos sumažės nuo dabartinių 46 500 iki 38 000 kronų. Tačiau jei ta pati šeima pereis nuo pašalpų prie darbo, jų pajamos padidės 16 500 kronų.
Socialinės išmokos tik po penkerių metų: griežtesnės taisyklės naujakuriams
Kitas svarbus reformos elementas – kvalifikacija į socialinę gerovę. Nuo 2027 metų sausio 1-osios visi naujai atvykstantys į Švediją turės laukti penkerius metus, kol įgis teisę į tokias socialines išmokas kaip vaiko pinigai, būsto pašalpa, tėvystės pašalpa ar ligos pašalpa. Išimtis bus taikoma tik tiems, kurie turės pakankamas pajamas: dirbs bent šešis mėnesius iš eilės, uždirbdami 38 700 kronų per mėnesį, arba gaus ne mažiau kaip 20 150 kronų per mėnesį dvylika iš pastarųjų dvidešimt keturių mėnesių. SD frakcijos vadovė Linda Lindberg aiškiai suformulavo šį principą: „Mes nesame bendruomenė be reikalavimų, kur socialinės išmokos prieinamos vos peržengus sieną. Tai signalas, kad atvykus reikia prisidėti.“
Dar vienas pokytis, įsigaliosiantis 2026 metų liepą, – aktyvumo reikalavimas. Tai reiškia, kad pašalpas gaunantys ir darbingi žmonės privalės dalyvauti savivaldybės organizuojamoje visos dienos veikloje. Ji gali būti įvairi: švedų kalbos kursai, profesiniai mokymai, praktika, visuomenei naudingi darbai ar aktyvi darbo paieška. Kitaip tariant, socialinės išmokos nebebus mokamos už pasyvumą – reikės įrodyti pastangas integruotis į darbo rinką.
- Taip pat skaitykite: Kodėl aukštąjį išsilavinimą turintys užsieniečiai dažniau išvyksta iš Švedijos?
Premija už grįžimą į darbo rinką – motyvacija ar tik politinis triukas?
Galiausiai, nuo 2026-ųjų bus įvesta darbo premija – laikina, neapmokestinama išmoka tiems, kurie pereis nuo pašalpų prie darbo. Ši priemonė turėtų suteikti papildomos motyvacijos priimti net ir paprastesnius darbus, nes už juos bus galima gauti ne tik atlyginimą, bet ir papildomą paramą. Visi pokyčiai bus visiškai įgyvendinti tik 2028 metais, tačiau jie jau dabar kelia daug diskusijų. Centro partijos ekonominės politikos atstovas Martinas Ådahl mano, kad reforma palies tik mažą dalį žmonių. „Niekada nėra blogai riboti pašalpas. Tačiau ši reforma palies tik kelis tūkstančius iš šimtų tūkstančių žmonių, kurie tapo bedarbiais dėl to, kad Vyriausybė apsunkino įdarbinimą ir neinvestavo į reikiamą mokymą. Mes jau pavėlavome spręsti nedarbo problemą, negalime laukti iki 2027-ųjų“, – teigė jis.
Švedijos valdžia siunčia aiškią žinią: pašalpos negali tapti gyvenimo būdu. Lietuviams, jau gyvenantiems Švedijoje, svarbiausi bus pašalpų ribojimai ir aktyvumo reikalavimai, o naujai atvykstantiems teks susitaikyti su penkerių metų laukimo laikotarpiu iki teisės į visavertę socialinę apsaugą. Todėl darbo rinka, švedų kalbos mokymasis ir aktyvus įsitraukimas į visuomenę taps dar svarbesni visiems, kurie siekia užsitikrinti stabilų gyvenimą šioje šalyje.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Kaip Švedija kovoja su nusikalstamumu ir ką apie tai turėtų žinoti šalyje gyvenantys lietuviai
Automobilio areštas Švedijoje: kaip galite prarasti mašiną dėl svetimų skolų?
