Naujienos

Vaida Strazda: Dažniausios lietuvių verslininkų klaidos Švedijoje

      Daugiau kaip dešimtmetį konsultuodama Lietuvos verslininkus Švedijoje, stebiu kaip į gerą keičiasi tautiečių verslo kultūra, savęs įvertinimas (o gal teisingiau –  įkainojimas) bei darbdavio socialinių atsakomybių suvokimas. Vis dėlto, galiu išskirti dažniausiai pasikartojančias lietuvių verslininkų klaidas Švedijoje.

Lietuviška įmonė mokesčius moka tik Lietuvoje

    Tokia galimybė yra, tačiau būtina reguliariai įvertinti lietuviškos įmonės veiklos mastus Švedijoje. Teisė dirbti Švedijoje nemokant čia mokesčių yra ribojama laiko ir veikos pobūdžio, todėl pavojinga aklai vadovautis šia išimtimi. Švedijos mokesčių inspekcija kelia klausimą ar jūsų įmonė atitinka nuolatinės buveinės statusą ir iš to išplaukia pelno mokesčio Švedijoje apskaičiavimas. Nors nuolatinės buveinės statusas sprendžiamas kiekvienu atveju atskirai ir jo aprašymas nėra konkretus, praktika rodo, kad lietuviška įmonė, gaunanti didžiąją dalį savo pajamų iš Švedijos ir čia praleidžianti ilgesnę metų dalį, paprastai būna pripažinta kaip nuolatinės buveinės veikla atbuline data. 

O kas ta A1 forma?

    A1 forma yra įrodymas, jog už komandiruojamą darbuotoją yra mokami socialiniai mokesčiai kitoje ES sąlyje, dažniausiu mūsų praktikos atveju – Lietuvoje. Darbuotojas privalo būti socialiai draustas, todėl vykstant į darbo komandiruotę užsienyje, A1 yra vienodai svarbus dokumentas kaip ir asmens pasas: jeigu paprašys – turi galėti parodyti. Užsienio įmonės, kurios Lietuvoje negauna A1 formos savo darbuotojams, privalo juos socialiai drausti Švedijoje, kas ženkliai išaugina darbdavio kaštus.    

  Consultė ekonomi & juridik AB biure Helsingborge

Mes dirbame be profsąjungos

     Galima dirbti ir be kolektyvinių sutarčių su profsąjungom. Arba ne. Priklauso kur. Priklauso kaip. Skaitant viešą profsąjungų informaciją, rasite žodžius “darbdavys pasirenka pasirašyti kolektyvinę sutartį”. Užsienio įmonių atveju, nei viena jų laisva valia nepasirinko, o buvo priverstos užsakovų: turite kolektyvinę sutartį – gaunate projektą. Profsąjungos Švedijoje turi gilią istoriją ir jų svari rolė rinkoje švedams yra savaime suprantama, o atvykusiems verslininkams – ne. Jiems sunku suvokti, kaip laikantis valstybinių įstatymų ir ES reglamentų, kažkokia vietinė idėjinė organizacija gali reikalauti elgtis kitaip. Profsąjungos ne tik aiškina, bet ir baudžia didelėmis piniginėmis baudomis už kolektyvinės sutarties nesilaikymą. Nepriklausomai turi įmonė kolektyvinę sutartį ar ne. Švedijos įstatymai leidžia profsąjungoms reguliuoti darbo rinką “profsąjungai tinkančiais būdais”, todėl jeigu ir dirbate be kolektyvinės sutarties ir užsakovas jos nereikalauja, profsąjungos vis tiek turi teisę ateiti ir tikrinti, nes tokią teisę joms suteikia šalies įstatymas.  

Mes pigiausi ir geriausi

    Žema kaina neveda į ilgalaikį įmonių bendradarbiavimą. Kuo rimtesnis užsakovas, tuo reikalavimų sąrašas užsienio rangovui ar tiekėjui yra ilgesnis. Didelė reikšmė teikiama socialiniams draudimams ir darbo saugai, kas, kaip žinia, kainuoja. Gavęs mažos kainos pasiūlymą užsakovas galvoja, kur tas užsienio verslininkas taupo? Daromi kompromisai su darbo saugos mokymais ir priemonėmis reiškia didelius nemalonumus užsakovui taip pat, todėl juos tai gąsdina. Užsakovas, kuriam įdomi tik žema kaina, labai tikėtina, kad ir jos jums nesiruošia sumokėti, nes neturėsite kur (ir iš ko) kreiptis skolai išieškoti. 

Komandiruojamiems nebūtina žinoti apie “švediškus reikalus” 

    Dažnas iš Lietuvos į Švediją žmones komandiruojantis darbdavys nepakankamai informuoja savo darbuotojus apie šalyje galiojančias mokestines prievoles ar draudimus bei socialines garantijas. Dirbant Švedijoje ilgiau nei pusę metų per dvylika mėnesių, atsiranda asmens prievolė deklaruoti pajamas Švedijoje ir tai jis pats privalo padaryti, ne darbdavys. Mūsų biure kasmet nusėda keli šimtai “pamirštų” deklaracijų. Dauguma jų yra grąžintini gyventojo pajamų mokesčiai, kiti – privalomos susimokėti sumos. Tai gali būti baudos už ankstesnius nedeklaruotus metus ar už policijos skirtas baudas. Neinformavus komandiruojamo darbuotojo apie jo oficialų egzistavimą Švedijos valstybinių įstaigų sistemoje, jo mokestiniai reikalai lieka jam už nugaros. Liūdniausi scenarijai kai grąžintinas GPM virsta skola antstoliams. 

     Įmonės, turinčios kolektyvines sutartis su profsąjungomis, moka papildomą pensijų bei sveikatos draudimą, kuriuo darbuotojas turi teisę naudotis. Tikrai dažna lietuvių verslininkų klaida Švedijoje, neišnaudoti šio brangaus draudimo savo kaip darbdavio statusui gerinti bei suteikti darbuotojui realią naudą iš jo. 

Liked it? Take a second to support Vaida on Patreon!

Vaida Strazda: Dažniausios lietuvių verslininkų klaidos Švedijoje
sfgdfg
  • .
    To Top