Naujienos

Vaida Strazda: “Kovoje su profsąjunga esi vienas”

     Švedija yra unikali savo 200 metų istoriją skaičiuojančia profsąjungų sistema. Kai statėsi didmiesčių industrija, žmonės dėl darbo iš kaimų kėlėsi gyventi į miestus. Darbo dienos tuomet buvo po 12 ir daugiau valandų, be teisės atostogoms. Darbuotojai pradėjo vienytis į grupes iš darbdavio reikalaudami geresnių darbo sąlygų ir atlygio. Tiesa, reikalavimo formos būdavo visokios, dažniausiai – turto (darbo vietos) niokojimas ir plėšimai. Per 200 metų Švedijos darbo rinkoje daug kas pasikeitė, darbo diena sutrumpėjo iki 8 valandų, visi turi teisę į apmokamas 5 savaičių atostogas, tačiau profsąjungų neapykanta darbdaviams – liko.  

     Tam, kad padaryti karjerą profsąjungoje nebūtinas joks išsilavinimas. Būtina “teisinga” pasaulėžiūra ir įprotis reikalauti. Kiek toli gali eiti profsąjungos “gindamos” darbuotojus, nereglamentuoja jokie teisės aktai, o kolektyvinė sutartis parašyta dviprasmiškai ir miglotai. Švedijos darbo teisėje palikta daug erdvės reikštis idėjinėms organizacijoms – profsąjungoms, kurios kiša pagalius verslui į ratus. 

    Jau dešimtmetį važinėju į įvairius verslo seminarus Lietuva-Švedija, kalbėdama apie vietines profsąjungas iš kasdienės realybės, ne internetinių svetainių aprašymų. Turiu likimo dovanotą galimybę sekti lietuvių verslininkus Švedijoje ir atstovauti juos kontaktuose su švediškomis įstaigomis. Prisipažinsiu, kad iki šiol profsąjungų keliamos problemos man jautėsi kaip svetimas skausmas, tačiau atėjo laikas kai profsąjunga pasibeldė ir į mano duris. 

    Atvirai apie tai.

    Prieš pusantrų metų įdarbinau buhalterį. Vienintėlė klaida, kurią pripažįstu yra tai, kad nesivarginau paskambinti į buvusias jo darbovietes, visa kita – išsilavinimo dokumentai, švarus policijos registras, buvo patikrinta. Daugiau kaip metus darbas vyksta gerai, prieš pakeliant algą pagalvoju, kad tai darau avansu, bet surizikuoju, galvodama, kad motyvacija pozityviai veiks darbuotoją. Vieno kasdienio pokalbio metu pastebiu ir pajuokauju, kad per priminimo lapelius tuoj mano kolega kompiuterio ekrano nematys, bet bėdos dar neįtariu. Per bendras planuotes kolega mums į akis meluoja, kad viskas gerai… Neilgai trukus pasipila virtinė klientų skundų dėl mano darbuotojo: neatsakyti klausimai, neteisingi skaičiai, vėluojančios deklaracijos. Skubiai reaguoju: pasiskirstom jo darbo krūvį ir tik tuomet pamatom, kad jo darbai vėluoja 2-3 mėnesius! Ateinančias porą savaičių nepaleidžiu telefono iš rankų, kalbuosi su klientais, kurie nukentėjo nuo mano darbuotojo aplaidumo. Atsiprašinėju ir skaičiuoju, kiek darbo valandų mes jiems minusuosim. Man tai ne tik nuostolis, bet ir mano įmonės vardo, patikimumo gadinimas.   

    Dieną, kai pasigilinam, ką kolega iš tikrųjų darbe veikia, pamatom: tyčia pateiktas klaidingas deklaracijas, be apmokėjimo parduotas paslaugas, be leidimo kredituotas faktūras, savo algalapių pagražinimas kontakte su banku būsto paskolai gauti. Supratusi, kad nebegaliu jam leisti dirbti nei dienos ilgiau, išvarau jį iš darbo čia ir dabar. Sprendimas apgalvotas, ne emocijomis grįstas, be to, su visu supratimu, kaip tai drastiška ir reta profsąjungos požiūriu. Jaučiuosi užtikrinta savo teisumu, pakankamai įrodymų raštu.  

    Algą už išdirbtą laiką ir atostoginius pinigus jis, žinoma, gauna visus iki paskutinės kronos, dėl to nei jam, nei profsąjungai klausimų nekyla. Tiesa, niekas su juo neatsisveikina, nes visam kolektyvui tai didžiulė išdavystė.

     Po poros dienų gaunu laišką iš profsąjungos, kad mano buvęs darbuotojas “nesupranta dėl ko buvo atleistas” ir atleidimą iš darbo skelbia negaliojančiu (nors raštu jam pateikta forma yra sudaryta darbo teisės juristų). Toliau seka eilė profsąjungos protokolų, kurių aš nepasirašau, nes nesutinku su jų turiniu. Į mano pateiktus raštiškus įrodymus apie sveiku protu niekaip netoleruotiną darbą, profsąjunga net nežiūri, o tik spaudžia kažkokiom neaiškiom derybom. Dialogo aš nevengiu, atrašau, kad be to, kad kuopiu jų kliento paliktą jovalą, koronos įkarštyje dirbu dieną ir naktį, kad dar 12 mano žmonių neliktų bedarbiais. Elektroniniu laišku mane informuoja apie planuojamą (!) bylos perdavimą į teismą – spaudimas didėja. Esu priversta peržiūrėti turimus draudimus ir narystę darbdavių organizacijoje. Prasideda smagumas: įmonės draudimas ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų nekompensuoja, o brangi narystė darbdavių organizacijoje man siūlo 3 nemokamas konsultacijas su advokatais per metus po 15 (!) minučių.

     Keliauju pas advokatą, pasiruošusi susimokėti be jokių draudimų ir narysčių nuolaidų. Advokato pasakojimas “iš teismų praktikos”:

* Galima apie jo nusikalstamus ekonominius veiksmus pranešti policijai, tačiau aišku, kad jau sekančią dieną byla bus nutraukta. Švedijos policija neturi tam resursų. 

* Darbdavys nepranešė profsąjungai, apie atleidimą iš darbo. Nebuvo derybų, o tai automatiškai įpareigoja žalos atlyginimui. Praktikoje 75 000 – 100 000 kr + mokesčiai. Anot advokato, aš privalėjau darbuotojo klausti, kokiai profsąjungai jis priklauso, tačiau atsakyti jis man neprivalo. Tada aš turėjau dėti valandas savo laiko skambinant ir aiškinantis kokiai profsąjungai jis priklauso ir kodėl aš jį planuoju atleisti, oj ne – išmesti iš darbo. Advokatas dar įspėja, kad naujasis asmens duomenų saugos įstatymas GDPR profsąjungoms neleidžia teikti tokios informacijos. 

    – Juk tai, ką sakote, advokate, reiškia, kad darbdaviui nėra jokios galimybės teisiškai teisingai atleisti iš darbo mano įmonei kenkiantį darbuotoją! – kalbu akivaizdžiai pasipiktinusi. 

    Advokatas patikina, atstovaujantis mano interesus (o kaip kitaip?!) ir tęsia toliau:

* Dar gali būti, kad turėsi mokėti jam įprastą algą iki 3 mėnesių, nes jis juk liko be pajamų.

* Pats išmetimas iš darbo turi 4 būtinus etapus (įspėjimai, laikotarpiai tarp jų ir panašiai). Nesilaikant kurio nors iš jų susideda dar įvairių baudų ir žalos atlyginimų darbuotojui ir profsąjungai kartu, dar apie 100 000kr. 

* Advokato kaštai 150 000 – 180 000kr +pvm. Ir jis yra šio absurdo didžiausias laimėtojas. 

Per 200 metų profsąjungos iškovojo puikių darbo rinkos normų, kurios leidžia darbuotojui jaustis saugiai. Tačiau taip pat jos iškreipė darbuotojų supratimą apie tai, kad turi duoti, tam, kad gautum. Ant šios paprastos tiesios pastatyti ne tik verslai, bet ir visa kita gyvenime.  

Vaida Strazda: “Kovoje su profsąjunga esi vienas”
sfgdfg
  • .
    To Top