Gausūs skumbrių ir silkių ištekliai į Danijos vandenis grąžino paprastuosius tunus.
– Pavyzdžiui, mes matome tunus, kurie grįžo į Danijos vandenis vos prieš penkerius metus. Po daugelio metų, kuomet visi tunai buvo išžvejoti, tuno kiekis vėl yra itin didelis. Žinoma, tai yra susiję su mityba, nes tunai minta skumbrėmis,- sako „Statens Naturhistorike” muziejaus žuvų atlaso vadovas Henrik Carl.
Tačiau atsižvelgiant į didėjančią jūros temperatūrą, didelį vandens druskingumą bei didelį kiekį ruonių yra tikėtina, kad tokios sąlygos į Danijos vandenis pritrauks kur kas didesnes ir daug labiau pavojingas žuvis.
Anot ekspertų, Danijos vandenyse greitu metu atsiras baltųjų ryklių.
– Mes esame tikri, kad niekas jų dar nematė. Tačiau yra galimybė, kad jie jau čia, nes sąlygos baltiesiems rykliams yra itin palankios,- sako „Den Blå Planet” kuratorius ir technikos vadovas Lars Skou Olsen.
S. Olsen pabrėžia nemanantis, jog baltieji rykliai įsikurs Danijos vandenyse, tačiau keliaudami savo migracijos keliais gali čia užklysti.
Rykliams būtina plėsti teritoriją
Pasaulyje dedama daug pastangų siekiant apsaugoti baltuosius ryklius. Dėl patrauklių gyvenimo sąlygų baltieji rykliai gali atkeliauti į Danijos vandenis:
– Rykliai yra teritoriniai gyvūnai. Didesni rykliai dominuoja mažųjų atžvilgiu ir tokiu būdu jie išsiskirsto. Vienoje teritorijoje negali būti per daug ryklių, nes jiems neužtenka maisto. Tuomet maisto trūkumas gali juos priversti keliauti kitur. Atsiranda galimybė, kad jie iškeliaus iš Viduržemio jūros, kur jų yra itin daug, į Lamanšo sąsiaurį ir pagauti Jutlandijos srovės atplauks į Jutlandijos pakrantę,- pasakoja L. S. Olsen.
Anot eksperto, baltieji rykliai greičiausiai niekada nepasieks Baltijos jūros, nes jiems reikia itin druskingo vandens, kas nėra būdinga Baltijos jūrai.
Pasak L. S. Olsen, vyriškosios lyties rykliai nėra lytiškai subrendę iki 25 metų, o moteriškosios lyties rykliai lytiškai subręsta tik 32 metų, todėl ryklių skaičius nedidėja sparčiai.
Kitos pietinės pakrantės žuvys jau yra pakeliui
Kitos žuvys iš pietinių regionų jau yra pakeliui į Danijos vandenis, jei dar jų nepasiekė.
Ilguoju laikotarpiu galite pamatyti žuvis skraiduoles, jūrų arkliukus bei gana pavojingus eršektus „stingrays“, susijusius su rykliais. Šiltesnė jūros temperatūra paaiškina, kodėl šios žuvys čia atkeliauja,- teigia Henrik Carl.
Pasirodę vandenyse bus greitai pastebėti
Nepaisant viso to, kol kas maudymasis neturėtų kelti nerimo dėl baltųjų ryklių.
– Danijos vandenys yra puikiai stebimi. Vandenų eismas yra didelis bei sutinkama daug žvejų, tad manau, kad jei vandenyse atsiras baltieji rykliai, tai bus pastebėta gana greitai,- teigia L. S. Olsen.
Šaltinis: nyheder.tv2.dk
