Moderniausioje Baltijos šalyse LRT televizijos studijoje žiūrovai jau spėjo išvysti lėktuvą, raketą, tanką, ir žinomų politikų atvaizdus. Už papildytos realybės objektų kūrimą atsakingas vos daugiau nei mėnesį nacionalinio transliuotojo naujienų tarnyboje dirbantis Justas Gvazdauskas teigia, jog darbus kartais tenka baigti ir likus sekundėms iki tiesioginio eterio.
– Kaip paprastam žmogui paaiškintumėte, kas yra papildyta realybė?
– Tai – nauja technologija. Paprastai kalbant, turime realią savo erdvę, aplinką ir ją papildome skaitmeniniais trimačiais objektais. Įterpiame kokį nors elementą – virtualų automobilį, robotą, ar kažką panašaus, ir jį matome kaip tos erdvės dalį.
– Kaip susidomėjote šia sritimi?
– Nepasakyčiau, kad konkrečiai taikiausi ar planavau dirbti būtent su papildyta realybe. Baigiau multimedijos mokslus, Danijoje studijavau skaitmenines koncepcijas ir mano pagrindinė specialybė yra video ir animacijos kūrimas, o tai yra labai panašu į dabartinį mano darbą. Danijoje man patiko, bet niekada savo ateities su užsieniu nesiejau. Gavau progą padirbėti LRT ir nusprendžiau čia tobulinti savo įgūdžius.
– Papasakokite, kaip atrodo jūsų darbas.
– Dirbu naujienų tarnyboje, todėl mano darbas yra susijęs su žiniomis. Priklausomai nuo įvykių, kuriuos rodo LRT TV naujienų tarnyba, sukuriu papildomus objektus, kurie padėtų iliustruoti reportažus ar žinių pristatymus. Kasdien ateinu į darbą ir kartu su komanda – režisieriais, žurnalistais – aptariame, kas šiandien vyksta, ar yra naujienų, kurias būtų galima iliustruoti papildomais objektais, kurie padėtų geriau supažindinti žiūrovą su tuo, kas vyksta.
Pagrindinės laidos, su kuriomis dirbu, yra žinios ir „Panorama“, bet kartais sulaukiu prašymų ir iš Nemiros Pumprickaitės, vedančios laidą „Savaitė“, taip pat – iš „Laba diena, Lietuva“ komandos.
– Papildytos realybės kūrimas yra visiškai nauja sritis, Lietuvos televizijoje esate vienas pirmųjų, su ja dirbančių. Kokių sunkumų dėl to iškyla?
– Nėra su kuo pasitarti, pasikonsultuoti. Aš taip pat dar ne viską žinau, ne viską moku, kartais kyla klausimų, bet tuomet pats stengiuosi rasti atsakymus bandymų ir eksperimentų keliu. Skaitau instrukcijas internete, testuoju programą ir atrandu, kartais konsultuojuosi su programinės įrangos gamintojais.
– Kiek laiko prireikia vienam objektui sukurti?
– Dažniausiai per vieną darbo dieną kuriame vieną–du objektus. Bet ilgiausiai trunka ne paties objekto sukūrimas, o jo testavimas: reikia pasižiūrėti, kaip jis atrodo eteryje, sugalvoti, kur padėti tą objektą, suderinti tai su vedėju. Kadangi studija visą dieną dirba, joje nuolat vyksta laidos, bandymams laiko nėra tiek daug. Sudėtingesni objektai dažniausiai kuriami „Panoramai“, paprastesni – 17.30 val. žinioms.
– Ar būna taip, kad nespėjate?
– Kol kas dar tokio atvejo nebuvo. Pavyzdžiui, vakar sulaukiau prašymo likus valandai iki laidos „Laba diena, Lietuva“. Jau galvojau, kad nespėsiu, bet paskutinėmis sekundėmis darbą pabaigiau.
– Kaip atrodo pats objekto kūrimo procesas?
– Turime virtualų studijos modelį, kuriame viską maketuojame, ir modeliuodami iš karto matome, kaip tai atrodys. O kai jį leidžiame į eterį, vedėjas lygiai taip pat mato visą studijos vaizdą per monitorių. Jei reikia, režisierius pasako, kur jam pasitraukti.
Kokius objektus reikia sukurti, pasako patys žurnalistai arba režisieriai. Iki šiol studijoje jau spėjo pabuvoti virtualus tankas, automobilis, lėktuvas, raketa, politikai, taip pat – žemėlapiai.
– Kas šiame darbe jums įdomiausia?
– Mokymosi, pažinimo procesas – turiu save nuolat stumti į priekį ir mokytis. Labai patinka ir pati televizija, čia vykstantis judesys. Man visuomet įdomus buvo ir komandinis darbas su vedėjais, režisieriais, visa televizijos virtuvė. Niekad negalvojau, kad dirbsiu televizijoje. Iš pradžių, dar mokydamasis mokykloje, labai norėjau studijuoti mediciną, bet paskui supratau, kad tai – ne mano sritis. Pradėjau ieškoti, kas man dar įdomu. Visuomet patiko kompiuteriai, man nebuvo sunku mokytis, bet norėjau dirbti ne programuotoju, norėjosi kažko kūrybiško, dėl to pasirinkau multimediją. Džiaugiuosi, nes rutinos mano darbe nėra.
– Lyginant su kolegomis, dirbančiais eteryje, jūsų darbas atrodo sunkus?
– Mano darbas, manau, mažiausiai rizikingas, nes, kaip ir minėjau, viskas dažniausiai būna paruošta iš anksto. Tai – gana saugu.
– Televizija nuolat modernėja. Kaip manote, tai lengvina ar sunkina darbą joje?
– Kadangi dabar – pati aktyvaus modernėjimo pradžia, galbūt visiems sunkiau, nes reikia adaptuotis, prisitaikyti, išmokti, sujaukta prieš tai buvusi rutina. Bet po kurio laiko, kai visi apsiprasime, manau, nuo to bus tik geriau ir įdomiau.
Šaltinis: lrt.lt