Profsąjungos Švedijoje pradėjo kurtis prieš du šimtmečius, tam, kad vieningu darbuotojų balsu galėtų pasipriešinti darbdavių išnaudojimu. Dvylikos darbo valandų diena sutrumpėjo iki aštuonių, algos tapo reguliarios, buvo padėtas pagrindas socialiniam draudimui.
Švedijoje nėra vyriausybės nustatyto minimalaus užmokesčio, yra kolektyvinių sutarčių nustatytas vidutinis atlyginimas. Kolektyvinės sutartys kas tris metus yra persvarstomos profsąjungų ir darbdavių asociacijų. Derybos nebūna lengvos, pavyzdžiui 2016 metais streikai statybvietėse kainavo milijardus kronų, o derybos negalėjo sklandžiai vykti, nes šalys tiesiog ignoravo viena kitą. Taip trijų metų sutarties periodas buvo perkeltas į 2017-2020.
2019 gruodžio 20 dieną kolektyvinių sutarčių derybas pradeda Industrijos profsąjunga pateikdama savo naujus reikalavimus ateinančiam periodui darbdavių asociacijai. Po Naujųjų prasidės derybos, kurios turi būti baigtos iki kovo 31d. Viena po kitos į derybas prisijungs skirtingos profsąjungos. Statybų sektorius, Byggnads, kaip visada išsiskiria savo aršumu ir nenoru ieškoti kompromisų. Darbdavių asociacijos veikia tik kaip reikalavimus atremiančios organizacijos, be galimybės pateikti savo planus.
Ne paslaptis, jog didžiausias Byggnads galvos skausmas yra užsienio statybinės įmonės Švedijoje. Naudojantis mokestinėmis lengvatomis šios įmonės gali “sutaupyti” brangų darbdavio mokestį Švedijoje, o į priskaičiuotą atlyginimą įtraukti neapmokestinamus komandiruotpinigius. Iš mokestinės pusės viskas yra teisėta, iš vietinę rinką saugančios profsąjungos pusės – ne. Profsąjungos nori, kad užsienio įmonės komandiruojamiems žmonėms mokėtų švediškus atlyginimus, o faktas, jog šie nemiega namie, įpareigoja komandiruotpinigiams. Vietiniai statybų darbuotojai komandiruotpinigių negauna, o ir už būstą susimoka patys. Anot profsąjungos, yra teisinga, jog užsienio darbo jėga būtų visais komandiruotpinigiais brangesnė, nei vietinė.
Profsąjungos atspindi socialdemokratų politiką, todėl darbdavio interesai kolektyvinėje sutartyje užima mažai vietos. Kuo didesnis pelnas, tuo daugiau dalinkis su darbuotojais – filosofija tokia. Verslo plėtimo ir naujų darbo vietų kūrimo planai profsąjungoms neįdomūs – paranojiškas požiūris į visus, kurie drįsta rizikuoti ir kurti verslus, nebijo atsakomybių.
Nuo 2013 metų Consultė dalyvauja profsąjungų derybose kartu su savo klientais, užsienio įmonėmis Švedijoje. Vieni jų Byggnads duris atveria pirmą kartą ir yra verčiami pasirašyti sutartį su sąlygomis, kurių įgyvendinimui turi nusižengti tarptautinėms mokesčių sistemos direktyvoms, kiti – reguliarioms patikroms ir skaičių aiškinimui. Einant atstovauti lietuviškos įmonės interesų, su profsąjunga pasiruošiam kalbėti darželinukų lygmenyje – jų žinios apie savą mokesčių sistemą, jau nekalbant apie tarptautinę, lygios nuliui.
Prieš porą metų Byggnads nusitaikė į vieną lietuvių įmonę, subrangovus mokyklos statybose. Laužyta anglų kalba statybvietėje susikalbėję su darbininkais paskaičiavo, kiek jie turėtų gauti per valandą ir kiek gauna. Tik esminis tokio (ne)susikalbėjimo momentas – švedai visada kalba apie algą prieš mokesčius, lietuviai – visada tik “į rankas”. Iš neto algos profsąjunga išskaičiavo švediškus mokesčius ir apie aptiktą vergovę paleido straipsnius žiniasklaidoje su įmonės pavadinimu bei direktoriaus pavarde. Neverta ir minėti sugadintų sąntykių su užsakovu. Nuvykus spręsti susidariusios situacijos Byggnads “ieškinys” buvo konkretus – vienas milijonas kronų, kurį turite pasidalinti su mokyklą stačiusiais darbuotojais, neva, būtent tiek jiems neprimokėta. Arba… trys šimtai tūkstančių į Byggnads sąskaitą, kaip bauda už kolektyvinės sutarties pažeidimą. Įmonė pasirinko pastarajį variantą iki galo ir nesupratę tikrojo sutarties pažeidimo. Tokių pavyzdžių yra apstu.
Ko profsąjungos reikalaus ateinančiam sutarties periodui? Tradiciškai – algos padidinimo ir daugiau pilnai apmokamo laisvo laiko. Jau žinoma, kad didelę dalį derybų klausimų užims užsienio įmonių dar didesnis apribojimas. Paprasčiausia tai daryti spaudžiant didžiuosius užsakovus Švedijoje nepirkti paslaugų iš užsienio įmonių, nemokančių mokesčių Švedijoje. Per du šimtus metų profsąjungos nutolo nuo pirminio gero savo organizacijos tikslo ir iškreipė žmonių požiūrį į darbą.
Consultė AB seka ir informuoja lietuviškas įmones apie profsąjungų derybų eigą bei jų įtaką verslui Švedijoje.
Vaida Strazda
