Lietuvos Naujienos

Skandinaviška dvasia visą savaitę sklandys Laikinojoje Lietuvos sostinėje

Ar dažnai mums, kiek ilgėliau gyvenantiems Danijoje, Švedijoje ar Norvegijoje, kasdieninėje rutinoje atsiranda laiko kiek išsamiau pasidomėti šalių kuriose gyvename menininkų, mokslininkų, kultūros atstovų pasiekimais, ar esame skaitę savo vaikams tos šalies pasakas, ar ėjome žiūrėti vietinių kūrėjų sukurtų kino filmų? Ko gero nedaugelis iš skaitančių šias eilutes pasakys. “O taip, mes tuo nuolat domimės.”  Todėl neturėtume nustebti, jeigu šiemet susitikę su savo artimaisiais ar draugais iš Kauno, apie Skandinavijos kultūros ir meno įomybes kažką naujo sužinosite iš jų. Visą savaitę, nuo balandžio 1 iki 7, Kaune vyks “Skandinavijos dienos”.

Kas tai per renginys “Skandinavija.today” teiraujasi Kauno miesto savivaldybės atstovės,Užsienio ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Duobaitės.

Kaip ir kodėl kilo idėja rengti Skandinavijos dienas?

Kauno miesto savivaldybė kasmet skiria po vieną ar du renginių ciklus savo partneriams užsienyje. Turime 27 miestus partnerius visame pasaulyje ir norime, kad kauniečiai ir miesto svečiai geriau su jais susipažintų, žinotų apie tų šalių ar regionų kultūrą, sužinotų, kas pasiekta bendradarbiaujant, kas nuveikta ir pan. Pavyzdžiui, 2017 metais surengėme „Atrask Italiją Kaune”, kasmet vyksta Frankofonijos mėnesio renginiai. Šiemet nutarėme paskirti savaitės renginių ciklą Skandinavijai – turime 6 miestus partnerius: Tampere (Suomija), Växjö ir Linköping (Švedija), Verstfoldo or Hordalando apskritys (Norvegija), Odense (Danija), labai artimai bendraujame su ambasadomis, konsulais. Norime parodyti kauniečiams ir miesto svečiams, kiek daug Skandinavijos yra aplink mus, mūsų mieste, kaip susijusios mūsų šalių kultūros ir istorijos.

Ar šis renginys jau turi nusistovėjusias tradicijas?

Pirmas renginių ciklas, kuris buvo skirtas Skandinavijai, „Scandays” buvo organizuotas 1998 m. Po to sekė ilga pertrauka, tad galima sakyti, kad tradicijų ar nusistovėjusių įpročių neturime. Bet tikimės, kad žmonės pabuvoję tokiuose renginiuose, užmezgę naujas pažintis, susiburs į aktyvią grupę, kuri domisi Skandinavija, gal būt ten gyvena, dirba ar  mokosi, gal būt ten dažnai vyksta darbo reikalais,  ir ateityje galėsime tokius renginius (gal mažesniu mastu, skirtus konkrečioms temoms) surengti kasmet arba kas kelintus metus.

Kuo šių metų renginys bus ypatingas?

Numatyta labai plati programa. Visi renginiai yra  nemokami. Įdomių dalykų sau atras ir menininkai, ir verslininkai, ir pedagogai, ir vaikai, ir muzikos mylėtojai, ir gurmanai, ir šiaip visi, kuriems įdomus Šiaurės šalių gyvenimo būdas.

Ar įvairūs renginio svečiai pirmą kartą atvyks dalyvauti Skandinavijos dienose,  gal yra tokių, kuriems atvykimas į Kauną jau yra tapęs tradicija?

Į šį renginį pakviesti labai įvairūs svečiai. Be abejo, mūsų miestų partnerių merai ir valdžios atstovai – kai kurie jų Kaune/Lietuvoje lankosi jau nuo 1990 m.  Jie puikiai matė visos šalies pasikeitimą per šiuos beveik 30 metų, dalyvavo įvairiuose projektuose. Jei atkūrus Lietuvos  nepriklausomybę  skandinavai teikdavo daug labdaros, rengdavo projektus, skirtus demokratijai pažinti ir plėtoti ir pan., tai dabar jau ne vienas jų sako, kad, ko gero, šiuo metu jų šalys galėtų mokytis iš lietuvių. Pavyzdžiui, graži tradicija yra su Vestfoldo apskritimi Norvegijoje. Maždaug nuo 1997 m. jie kasmet dalyvauja Kauno kalėdinės eglutė įžiebimo šventėje. Bendradarbiavimo pradžioje jie eglutę dovanodavo, paskui, dėl muitų ir pan. dalykų, šito buvo atsisakyta, tačiau ir vėliau jie kasmet prisidėdavo prie šventės eglutės papuošimu, šventėje dalyvaujačiais atlikėjais ar pan.  O dabar “Skandinavijos dienose” jie  dalyvauja kaip svečiai.  Taip pat  esame pakvietę mokslininkų, dėstytojų, meno atstotvų – muzikantų, rašytojų, performansų kūrėjų.

Pristatykite keletą įdomiausių svečių

Växjö meras Bo Frank – vienintelis mūsų miesto partnerio meras, kuris Kaune buvo ir 1990 m., ir dabar.

Växjö jaunieji muzikantai/atlikėjai – Julia Blomstrom ir Samuel Römström

Helsinkio profesorius Arto Kallioniemi (kalbės apie švietimą);

Danijos profesorius Thomas Bolander (kalbės apie dirbtinį intelektą);

Suomijos atlikėja Ida Elina – gros su Kuano Bigbednu, ji groja su suomišku liaudies instrumentu kantele (atlieka M. Jacksono, Adelės ir kt. kūrinius).

Norvegų atlikėjai Dag Einar Eilertsen ir Marius Noss Gundersen.

Visą “Skandinavijos dienų” programą galite rasti čia.

Būsite balandžio 1-7 dienomis Kaune – apsilankykite.

 

Skandinaviška dvasia visą savaitę sklandys Laikinojoje Lietuvos sostinėje
sfgdfg
  • .
    To Top