Kaip trečiadienį informuoja Norvegijos žiniasklaidą, „Dagens Nyheter” paskelbtuose debatuose 22 mokslininkai iš skirtingų Švedijos universitetų ir ligoninių išreiškė aštrią kritiką Švedijos kovos su koronavirusu atžvilgiu.
Pasak „Aftonbladet”, mokslininkai mano, kad dabartinė Švedijos strategija yra nepavykusi ir situacija šalyje mirčių skaičiumi gali priminti Italiją, tad politikai dabar privalo įsikišti ir imti taikyti „griežtas ir radikalias priemones”
Švedija yra labiausiai koronaviruso paveikta Šiaurės šalis. Antradienio popietės duomenimis, šalyje užfiksuoti 11445 koronaviruso atvejai, 1033 žmonės mirė, 915 pacientų buvo gydyti arba gydomi intensyvios terapijos skyriuje. Švedijoje koronavirusas itin smarkiai paveikė senelių namus Stokholmo regione.
Vienas iš mokslininkų, Gothenburgo universiteto profesorius Janas Lötvallis, įsitikinęs, kad švedai nesupranta situacijos rimtumo. „Taip yra todėl, kad jie sulaukė prieštaringų žinučių iš visuomenės sveikatos pareigūnų ir politikų”, – aiškina J. Lötvallis.
Pasak mokslininkų, būtini greiti pokyčiai – įsikišti privalo politikai. Jų manymu, kaip ir Suomijoje, reikia uždaryti mokyklas ir restoranus. Su senyvo amžiaus žmonėmis dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams būtinos tinkamos apsaugos priemonės, reikalingas masinis medikų testavimas.
Suomijoje, kurioje gyventojų yra perpus mažiau nei Švedijoje, antradienį buvo užfiksuotos 64 mirtys.
Mokslininkai taip pat nurodo, kad, susirgus vienam šeimos nariui, būtinas karantinas visai šeimai.
Švedijos strategija daugiausia paremta asmenine atsakomybe ir kolektyviniu imunitetu. Šalyje uždrausti daugiau nei 50 žmonių susibūrimai, tačiau dalis restoranų ir kavinių tebedirba, kaip ir darželiai bei mokyklos. Tiesa, gatvės dažnai būna ištuštėjusios. Nemaža gyventojų dalis lieka namuose, dirba iš namų, retai susitinka su draugais.
Vyriausiasis Švedijos epidemiologas Andersas Tegnellis mokslininkų kritiką atmetė.
Spaudos konferencijoje A. Tegnellis atmetė kritiką dėl Švedijoje pasirinktos koronaviruo pažabojimo strategijos ir išvadino ją neteisinga ir netikslia.
„Nesuprantu, ką jie turi omenyje. Sveikatos priežiūros sistema visada yra kontroliuojama. Buvo nesėkmių senelių namuose, tačiau mes ėmėmės priemonių tam spręsti”, – aiškino epidemiologas.
„Aš nesutinku, kad neturime gerai apgalvotos strategijos. Lyginimas dėl mirčių skaičiaus nėra teisingas. Italijoje fiksuojamos tik mirtys ligoninėse. Kritika yra neteisinga. Daugiau komentuoti nenoriu” – sakė A. Tegnellis.
Jis taip pat teigė, kad dar yra gerokai per anksti daryti išvadas, kuri strategija šiame pandemijos etape yra veiksmingiausia, iš dalies todėl, kad atskiros šalys yra skirtinguose protrūkio taškuose.
A. Tegnellio žurnalistai pasiteiravo, ar jis mano, kad Švedijos strategija veiksminga, ir kodėl mirčių skaičius Švedijoje yra gerokai didesnis nei kitose šalyse.
„Jeigu palygintume situaciją su Niujorku, kuriame gyventojų yra beveik tiek, kiek ir Švedijoje, tai pamatytume, kad mirčių ten yra dešimt kartų daugiau. Belgijoje taip pat yra žymiai daugiau mirčių nei mūsų šalyje. Valstybės renkasi skirtingus būdus. Tačiau tokiame ankstyvame pandemijos etape išvadas reikėtų daryti labai atsargiai. Viskas dar gali ne kartą pasikeisti”, – sakė A. Tegnellis.
Reaguodamas į palyginimą su Suomija, epidemiologas teigė, kad Suomija yra kitame pandemijos etape – tai iš dalies paaiškina mažesnį mirčių skaičių.
Jis aiškino, kad tokios mirčių gausos Švedijoje priežastis yra ta, kad virusas įsisuko į senelių namus.
„Duomenys rodo, kad apsikrėtusiųjų Norvegijoje amžiaus vidurkis yra mažesnis nei Švedijoje, tad visų gyventojų mastu strategija veikia. Tačiau įvyko nesėkmė bandant apsaugoti senelių namų gyventojus”, – tvirtino A. Tegnellis.
Parengta pagal vg.no, nrk.no ir thelocal.se.
