Danijos parlamento dauguma susitarė dėl šalies pilietybės suteikimo įstatymų pokyčių. Imigracijos ir integracijos ministerija savo pareiškime patvirtino, kad buvo pasiektas susitarimas dėl naujų pilietybės taisyklių.
Susitarime numatomos naujosios taisyklės reikalauja, kad besikreipiantys dėl pilietybės per praėjusius ketverius metus turi būti trejus su pusę metų išdirbę pilnu etatu arba savarankiškai.
Be to, prie dabartinio pilietybės testo bus pridedami penki klausimai, kuriais norinčių tapti piliečiais teiraujamasi apie „daniškas vertybes”.
„Partijos tvirtai sutaria, kad besikreipiantys dėl pilietybės privalo priimti daniškas vertybes”, – pabrėžiama ministerijos pranešime.
Danijos pilietybės siekiantys užsienio šalių piliečiai taip pat gali privalėti sudalyvauti individualiuose pokalbiuose, skirtuose patikrinti, ar jie vadovaujasi „daniškomis vertybėmis”. Imigracijos ministerija turės pateikti būsimų pokalbių taikymo modelį.
Tiek pokalbiai, tiek papildomi testo klausimai atitinka vasarį Liberalų partijos pateiktą pasiūlymą.
Liberalų partijos atstovas spaudai pilietybės klausimais Martinas Dahlinas Danijos pilietybę pavadino „dovana, kurią reikia užsitarnauti”.
„Žmonės, kuriuos priimame į Danijos šeimą, privalo priimti Daniją į savo gyvenimą ir išlikti teisingoje įstatymo pusėje”, – pažymėjo M. Dahlinas.
Danijos įstatymai numato, kad šalies pilietybė užsienio piliečiams gali būti suteikiama tik teisinės nacionalizacijos būdu: pilietybės prašymams turi pritarti parlamento dauguma. Paraiškos paprastai svarstomos du kartus per metus – balandį ir spalį – parlamentui pateikus bendrą pasiūlymą.
Dabar parlamentui pateikiami pasiūlymai bus sudaromi nebe išdėstant besikreipiančiuosius pagal abėcėle, bet remiantis jų pilietybe – tai ryškus pokytis.
Tokiu būdu bus paprasta matyti, kuriai iš naujajame susitarime išskirtų kategorijų priklauso besikreipiantis. Išskirtos tokios kategorijos: Šiaurės šalys, kitos Vakarų šalys, MENAP valstybės (Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika, Pakistanas) ir Turkija, taip pat kitos ne Vakarų šalys.
Tai iš esmės sutampa su kraštutinės dešiniosios partijos Nye Borgerlige derybų dėl naujųjų taisyklių metu pateiktu pasiūlymu, nors ši partija galutinio susitarimo nepasirašė, nes mano, kad jis yra dar nepakankamai griežtas.
Teoriškai toks paraiškų skirstymas gali palengvinti parlamentui atmesti arba tam tikroms partijoms balsuoti prieš prašymus remiantis kilmės šalimi.
Naujosios taisyklės taip pat užkerta kelią į pilietybę Danijos įstatymus pažeidusiems asmenims. Taisyklės numato, kad visi teisti asmenys neturi galimybės įgyti Danijos pilietybės.
Be to, bent 3 000 kronų dydžio baudas už imigracijos taisyklių pažeidimus, sukčiavimą socialinės apsaugos srityje ar kitus pažeidimus gavę asmenys turės išlaukti šešerius metus, kol galės kreiptis dėl pilietybės.
Susitarime taip pat numatoma, kad parlamentas galės svarstyti galimybę atimti Danijos pilietybę iš nusikaltimus įvykdžiusių asmenų.
Be to, numatoma, jog išaugus pilietybės prašančių asmenų ne iš Europos skaičiui bus svarstomi taisyklių pakeitimai.
„Privalome nubrėžti aiškią ribą. Nuteistiems asmenims Danijos pilietybė suteikiama nebus”, – pabrėžia imigracijos ministras Mattias Tesfaye.
Parengta pagal thelocal.dk ir tv2.dk.
