Danijos vyriausybė pateikė pasiūlymą, kad šalyje gyvenantys migrantai, norėdami gauti išmokas, turėtų atidirbti 37 valandas per savaitę.
Migracija ir integracija Daniojoje yra vienas intensyviausiai aptarinėjimų klausimų. Šalis didžiuojasi viena griežčiausių imigracijos politikų Europoje.
Tikslą sumažinti prieglobsčio prašymų skaičių iki nulio išsikėlusi vyriausybė aiškina, kad plano dėl privalomo darbo siekis yra padėti migrantams integruotis į visuomenę.
„Norime įvesti naują darbo logiką, kad žmonių pareiga būtų prisidėti prie bendros gerovės ir tapti naudingais. Jeigu jie negali susirasti nuolatinio darbo, tada turėtų atidirbti pašalpą“, – aiškino Danijos premjerė Mette Frederiksen.
„Per daugybę metų mes, nieko nereikalaudami, daugybei žmonių padarėme tikrą meškos paslaugą“, – neabejoja premjerė.
Kol kas toks planas tėra pasiūlymas – jį turės patvirtinti parlamento dauguma.
Kairiojo Raudonųjų ir žaliųjų aljanso atstovė spaudai Mai Villadsen planą pasmerkė ir pavadino klaidingu.
„Bijau, kad galiausiai viskas baigsis valstybės remiamu socialiniu išnaudojimu, žmonės bus verčiami atlikti beprotiškiausius darbus“, – tvirtino M. Villadsen.
Numatyta, kad reikalavimas atidirbti būtų taikomas tiems, kurie pašalpas gauna nuo trejų iki ketverių metų ir nėra pasiekę tam tikro išsilavinimo bei danų kalbos mokėjimo lygmens.
Kaip pažymėjo M. Frederiksen, dirbti reikėtų mažiausiai 37 valandas per savaitę.
Premjerės M. Frederiksen teigimu, naujoji tvarka būtų nukreipta visų pirma į „ne Vakarų kilmės“ moteris, gyvenančias iš pašalpų.
Vyriausybės duomenimis, šešios iš dešimties moterų, atvykusių iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos, Danijos darbo rinkoje nedalyvauja.
„Tai iš esmės yra problema: mūsų ekonomika stipri, tad verslo bendruomenei reikalinga darbo jėga, o mes turime darbo rinkoje nedalyvaujančią didelę grupę, kurios didžiąją dalį sudaro ne iš Vakarų valstybių kilusios moterys“, – dėstė premjerė.
Aiškinama, kad naujuoju planu siekiama integruoti 20 000 žmonių, paskatinant juos per vietines valdžios institucijas susirasti kokį nors darbą.
„Tai gali būti darbas renkant cigarečių nuorūkas ar plastiko šiukšles paplūdimyje arba padedant atlikti įvairiausias užduotis įmonėje. Svarbiausias dalykas – ištraukti tuos žmones iš namų“, – pažymėjo užimtumo ministras Peteris Hummelgaardas.
Kopenhagoje gyvenanti 51-erių imigrantė Nejat Chafehi mano, kad planas „problemos neišspręs“.
„Ji neturi supratimo, ką kalba“, – teigė prie užimtumo centro laukianti moteris, omenyje turėdama šalies premjerę.
N. Chafehi pridūrė, kad ji ir daugelis kitų moterų migrančių aktyviai ieško darbo.
„Tačiau kaip rasti darbą, kai nuolatos esi atmetama?“ – skundėsi moteris.
Pastaraisiais metais Danija griežtino savo imigracijos politiką. Nuo 2019-ųjų valdžioje esanti M. Frederiksen vyriausybė nusistatė tikslą prieglobsčio prašymų skaičių sumažinti iki nulio. Prašymų skaičius jau mažėja: nuo šių metų sausio 1 iki liepos 31 dienos jų gauta tik 851.
Oficiali statistika rodo, kad 11 proc. iš 5,8 mln. Danijos gyventojų yra imigrantai. 58 proc. iš jų yra šalių, kurios apibūdinamos kaip „ne Vakarų“, piliečiai.
Parengta pagal thelocal.dk, bbc.com ir cphpost.dk.
