Andersas Behringas Breivikas, siekiantis lygtinio paleidimo prabėgus vos dešimčiai metų po to, kai įgyvendino daugiausia aukų pareikalavusį taikos meto išpuolį Norvegijoje, pasižymi tokiu pat požiūriu ir visuomenei kelia tokį pat pavojų kaip ir prieš dešimtmetį, trečiadienį teisme pareiškė psichiatrė.
„Būsimų smurto išpuolių pavojus nuo 2012-ųjų ir 2013-ųjų, kai pateikiau pirmuosius vertinimus, nepakito“, – posėdžio metu pabrėžė teismo psichiatrė Randi Rosenqvist, per pastarąjį dešimtmetį atlikusi kelis A. B. Breiviko būklės vertinimus.
A. B. Breivikas 2012-aisiais metais buvo nuteistas 21 metams kalėjimo. Bausmės trukmė gali būti pratęsiama tol, kol jis bus laikomas grėsme visuomenei. Tai iš esmės reiškia, kad A. B. Breivikas už grotų gali praleisti visą gyvenimą.
Posėdyje dėl lygtinio paleidimo jis tvirtino atsiribojęs nuo smurto ir norintis būti paleistas po minimalaus galimo laikotarpio – 10 metų. Po šio laikotarpio suteikiama teisė kreiptis dėl lygtinio paleidimo.
Prašymo nagrinėjimo procesas yra toks pat, kaip ir kitų kalinių atveju. Jei teismas nuspręstų, kad A. B. Breivikas yra nebepavojingas, jis galėtų būti paleistas.
Lygtinio paleidimo bylose Norvegijos teismuose dažniausiai išklausomas kalinio būklės įvertinimas, kurį pateikia teismo medicinos psichiatras.
A. B. Breivikas vis dar susiduria su „asocialiu, histrioniniu ir narcisistiniu asmenybės sutrikimu, o tai yra labai pavojinga“, Telemarko regiono apygardos teisme sakė R. Rosenqvist. Ji savo vertinimą pateikė antrąją posėdžių dieną. Posėdžiai saugumo sumetimais vyksta Skieno kalėjimo, kuriame kali A. B. Breivikas, sporto salėje.
Pirminėje ataskaitoje po teroristinio išpuolio R. Rosenqvist nustatė, kad A. B. Breivikas atitinka asocialios ir dramatizuojančios asmenybės su piktybiniais narcisizmo bruožais charakteristiką. Pasak ekspertės, tai iš esmės yra tas pats, kas psichopatija.
R. Rosenqvist nustatė, kad A. B. Breivikui smarkiai trūksta empatijos. Jis nejautė jokio gailesčio ar sąžinės graužaties dėl 77 nužudytų žmonių. Tada jis siekė vadovauti fašistiniam Europos sukilimui. O šį antradienį A. B. Breivikas tvirtino esantis nesmurtinio nacių tinklo lyderis.
„Akivaizdu, kad jis save laiko vadovu. Jo nesusivokimas paties situacijoje ir absoliučiai nerealūs lūkesčiai gali paskatinti jį griebtis smurto“, – aiškino R. Rosenqvist.
Be to, ji neabejoja, kad A. B. Breiviko elgsenoje matyti Aspergerio sindromo ir autizmo požymių.
„Aš netgi nemanau, kad labai svarbi tiksli diagnozė. Aišku, jog A. B. Breivikas gyvena savo paties susikurtame pasaulyje“, – dėstė psichiatrė.
R. Rosenqvist yra vienintelė psichiatrė, pakviesta pateikti savo vertinimą per šį svarstymą. Jos liudijimas laikomas esminiu dalyku, galinčiu nulemti, ar A. B. Breivikas gali būti paleistas lygtinai. Daugelio ekspertų manymu, šiame etape toks dalykas yra menkai tikėtinas.
R. Rosenqvist rekomendavo A. B. Breiviko lygtinai nepaleisti.
Trečiadienio posėdžio metu A. B. Breivikas sėdėjo ramiai, tačiau kalbant R. Rosenqvist vis papurtydavo galvą.
2011 m. liepos 22-ąją kraštutinis dešinysis teroristas A. B. Breivikas prie vyriausybės pastato Osle įvykdė sprogimą, nusinešusį aštuonių žmonių gyvybes. Po to jis nušovė dar 69 žmones, daugiausia jaunuolius, buvusius Darbo partijos jaunimo skyriaus vasaros stovykloje Utøya saloje.
A. B. Breiviko prašymas dėl lygtinio paleidimo nuliūdino ir supykdė išpuolio aukų artimuosius bei išgyvenusiuosius, kurie baiminasi, kad kelių žiniasklaidos kanalų transliuojamus teismo posėdžius jis gali išnaudoti savo ideologinės propagandos sklaidai.
Kol kas tiksliai nežinoma, kada bus paskelbtas verdiktas, tačiau paskutinis bylos nagrinėjimas teisme turėtų įvykti ketvirtadienį, sausio 20 d.
Parengta pagal thelocal.no ir tv2.dk.
