Turkija yra pasiryžusi nepritarti Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO. Apie tai ketvirtadienį pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Stokholmą išvadinęs „visišku terorizmo prieglobsčiu“.
Po Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą atsisakiusios savo ilgametės nesijungimo į karinius aljansus politikos, Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė bendrą paraišką dėl narystės NATO.
Bet Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas grasina blokuoti šių šalių narystę, pabrėždamas, kad Švedija yra „visiškas terorizmo židinys, visiškas terorizmo prieglobstis“.
„Mes ryžtingai tęsime tokią politiką ir išreiškėme atitinkamoms šalims, kad sakysime „ne“ Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO“, – pabrėžė Turkijos lyderis.
Jungtinės Valstijos yra „užtikrintos“, kad Turkijos pasipriešinimas dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO.
„Esame tikri, kad galiausiai Suomija ir Švedija įstos į NATO, o Turkijos nerimas bus išspręstas“, – užtikrino JAV Nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas.
Po R. T. Erdogano pareiškimo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Turkijos prieštaravimas yra sprendžiamas.
O štai Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį tvirtai parėmė Suomijos ir Švedijos siekį įstoti į NATO.
J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose priėmė Švedijos premjerę Magdaleną Andersson ir Suomijos prezidentą Sauli Niinisto, atvykusius vizito netrukus po to, kai šios šalys oficialiai pranešė apie norą įstoti į NATO. JAV prezidentas patvirtino, kad pateikė šalių paraiškas Kongresui, kur ratifikavimui pritaria abi partijos.
„Esmė yra labai paprasta: Suomijos ir Švedijos dėka NATO sustiprės“, – sakė J. Bidenas, išreikšdamas „visišką Jungtinių Valstijų paramą“.
„Švedija ir Suomija turi stiprias demokratines institucijas, stiprias kariuomenes, stiprias ir skaidrias ekonomikas bei tvirtą moralinį suvokimą apie tai, kas yra teisinga. Jos atitinka visus NATO reikalavimus“, – pažymėjo J. Bidenas.
Švedija ir Suomija istoriškai nesiekė tapti NATO nare, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą, kuri nesėkmingai siekė tapti NATO nare, ilgametį požiūrį pakeitė.
Rusijai išreiškus pyktį dėl tokio Švedijos ir Suomijos sprendimo, J. Bidenas Šiaurės šalių lyderius patikino, kad Jungtinės Valstijos „išliks budrios grėsmių bendram saugumui atžvilgiu“.
Jungtinės Valstijos užtikrino, kad stengsis „atgrasyti ir pasipriešinti bet kokiai agresijai, su kuria Suomija ar Švedija galėtų susidurti priėmimo proceso metu“, sakė J. Bidenas.
„Mes niekados neišduosime savo įsipareigojimo ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pridūrė Jungtinių Valstijų prezidentas.
Visgi narystei NATO būtinas visų 30 esamų Aljanso narių pritarimas, o Turkija, kaip jau minėta, išreiškė nepritarimą.
Kalbėdamas apie Turkiją, Suomijos prezidentas S. Niinisto pažymėjo, kad jo šalis yra „pasirengusi atviroms ir konstruktyvioms diskusijoms dėl visų neraminančių dalykų, kurie gali būti susiję su šalies naryste“.
„Į terorizmą mes žiūrime rimtai. Smerkiame visas terorizmo formas ir esame aktyviai įsitraukę į kovą su juo“, – pažymėjo S. Niinisto.
M. Andersson sakė, kad Švedija tikisi „greito ratifikacijos proceso iš NATO narių pusės“.
„Mes šiuo metu vykdome skirtingų lygmenų dialogą su visomis NATO narėmis, įskaitant ir Turkiją, siekdami išspręsti visus rūpimus klausimus“, – sakė M. Andersson.
Jungtinių Valstijų pareigūnai išreiškė viltį, kad ratifikacijos procesą pavyks užbaigti iki NATO viršūnių susitikimo, vyksiančio kitą mėnesį Madride.
Respublikonų lyderis Senate Mitchas McConnellis, dažnai prieštaraujantis J. Bideno darbotvarkei, sakė sieksiantis greitų veiksmų Švedijos ir Suomijos paraiškų atžvilgiu. Jis pažymėjo, kad gynybai Suomija jau skiria du procentus BVO, o Švedija „yra pakeliui į šį tikslą ir netrukus jį pasieks“. Dviejų procentų BVP slenkstį skatina NATO ir ilgą laiką ragino įgyvendinti Vašingtonas.
„Šios šalys rodo pavyzdį, kuriuo jau esamos narės turėtų sekti. Tad aš didžiuojuosi galėdamas paremti jų siekį dėl narystės NATO“, – sakė M. McConnellis.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
