Danijos premjerė Mette Frederiksen trečiadienį pažymėjo, kad šalies vyriausybė ir sveikatos tarnybos nenumato, jog būtų reikalingi griežti ribojimai (pavyzdžiui, karantinas), jei ateinančią žiemą išaugtų COVID-19 atvejų skaičius.
M. Frederiksen prognozes išdėstė per spaudos konferenciją, kurioje buvo pristatyta Danijos reagavimo į numatomą koronaviruso atvejų išaugimą šaltuoju metų laiku strategija.
„Mes tikimės ir dedame pastangas, kad netektų įvesti karantino – tai galioja visiems mūsų visuomenės atstovams“, – sakė premjerė.
Ribojimai ir karantinai Danijoje buvo pasitelkiami per ankstesnes COVID-19 pandemijos bangas 2020 ir 2021 metais. Griežčiausios taisyklės buvo taikomos 2020-ųjų kovą ir balandį, taip pat laikotarpiu nuo 2020-ųjų gruodžio iki 2021-ųjų vasario, kai buvo uždarytos nebūtinųjų prekių parduotuvės, pramogų ir kultūros vietos bei taikomi ribojimai susibūrimams.
2021-2022 metų žiemą taip pat buvo taikomi tam tikri ribojimai, įskaitant kaukių dėvėjimą, koronos pasus, ribojamas barų ir restoranų darbo valandas. Šių metų vasarį ribojimai buvo panaikinti.
M. Frederiksen aiškino nenumatanti, kad griežčiausi ribojimai – karantinai ir uždarymai – būtų taikomi šią žiemą, bet pabrėžė, jog nieko garantuoti negalima.
Trečiadienio Danijos vyriausybės konferencija apie COVID-19 situaciją buvo pirmoji tokio pobūdžio per kelis mėnesius.
Premjerė pažymėjo, kad karantinų veikiausiai neprireiks, kadangi didelė dalis Danijos gyventojų pasiskiepijo.
Ji nekomentavo, ar kažkuriuo metu gali prireikti lengvesnių priemonių, pavyzdžiui, kaukių.
„Pats svarbiausias įrankis tebėra vakcinos. Jų svarbą pamatėme praėjusią žiemą. Tačiau mes taip pat žinome, kad vakcinų suteikiama apsauga laikui bėgant blėsta, tad sveikatos tarnybos numato naują koronaviruso bangą“, – kalbėjo M. Frederiksen.
Vyriausybės ir sveikatos tarnybų pareigūnai spaudos konferencijoje užtikrino, kad šią vasarą jokio pobūdžio ribojimai sugrąžinti nebus.
Pastaruoju metu Danijoje COVID-19 atvejų skaičius dėl naujojo omikron atmainos potipio išaugo.
Ši vasara yra pirmoji nuo 2019 metų, kai vyksta didieji muzikos festivaliai, įskaitant didžiausią Šiaurės Europoje Roskilde festivalį. Danijoje taip pat vyks pirmasis „Tour de France“ lenktynių etapas, sutrauksiantis daug žiūrovų.
„Iš mūsų pusės nėra minčių dėl ribojimų dideliems renginiams“, – pažymi Danijos sveikatos tarnybos direktorius Sørenas Brostrømas.
Spaudos konferencijoje buvo pristatytas ir šalies planas dėl testavimo rudens ir žiemos laikotarpiui.
2022-ųjų pabaigos testavimo strategija bus paremta daugiau PGR testavimu nei greitaisiais antigeno testais ar greitųjų testų centrais, teigė sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke.
2020 ir 2021 metais Danija gyventojams atliko didžiulius kiekius COVID-19 testų, buvo taikoma PGR testų centrų ir greitųjų antigeno testų atskiruose centruose kombinacija. Greitųjų testų centrų galiausiai buvo atsisakyta.
Nuo šių metų kovo sveikatos tarnybos COVID-19 testavimą rekomenduoja tik tuo atveju, jei tam yra „ypatinga medicininė priežastis“.
Ateinančią žiemą PGR testavimo centrų pajėgumai bus padidinti, taip reaguojant į augančius atvejų skaičius, o greitųjų testų centrų pasitelkti nenumatoma, sakė M. Heunicke. Pasak jo, jei to prireiks, galima bus atlikti iki 200 tūkst. PGR testų per dieną.
Testavimas išliks svarbia nacionalinės COVID-19 strategijos dalimi, kadangi tokiu būdu bus galima paspartinti užsikrėtusių rizikos grupėje esančių ir vyresnio amžiaus asmenų gydymą, aiškina ministras.
Danijos pajėgumai taip pat leis per savaitę atlikti po keturis tūkstančius genomo sekoskaitos COVID-19 testų, kurie suteiks galimybę aptikti naujas koronaviruso atmainas ir potipius.
Naujasis omikron atmainos potipis BA. 5 šiuo metu plinta Danijoje ir tapo dominuojančia forma. Šis potipis dabar sudaro 59 proc. teigiamų testų.
Sveikatos tarnybos numatos tris galimus būsimų COVID-19 bangų scenarijus.
Susiklosčius pirmajam scenarijui, plistų naujasis omikron atmainos potipis, tačiau nenumatoma, kad jis turėtų didesnę įtaką sveikatos tarnyboms nei omikron atmaina praėjusią žiemą.
Antrasis scenarijus numato naujos atmainos, panašios į delta atmainą, nulemiančią sunkesnę ligos eigą, atsiradimas. Tokiu atveju svarbesnė taptų vyresnio amžiaus ir rizikos grupėms priklausančių asmenų apsauga.
Trečiasis scenarijus numato naujos viruso atmainos, galinčios išsisukti nuo visuotinio imuniteto, atsiradimą.
M. Heunicke aiškina, kad nėra aišku, kuris iš šių trijų scenarijų artimiausiu metu virs realybe.
Visi trys scenarijai yra labai skirtingi, bet visi atspindi vyriausybės strategiją reaguoti „greitai ir veiksmingai“ siekiant išvengti ribojimų ir karantino.
Dalis Danijos gyventojų šį rudenį taip pat bus kviečiami pasiskiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Spaudos konferencijoje M. Frederiksen teigė, kad skiepytis kviečiami bus slaugos namų gyventojai ir vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys.
Slaugos namų gyventojai ir kiti rizikos grupei priklausantys gyventojai skiepytis bus kviečiami nuo rugsėjo 15 dienos, o vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys – nuo spalio 1-osios.
Naujas skiepijimo etapas taip pat yra Danijos strategijos, kuria siekiama išvengti karantino, dalis.
S. Brostrømas spaudos konferencijoje aiškino, kad sprendimas kviesti skiepytis vyresnius nei 50 metų amžiaus asmenis yra paremtas „atsargumo principu“. Pasaulio sveikatos organizacija ketvirtąja doze skiepyti rekomenduoja vyresnius nei 60 metų asmenis.
Kaip ir 2021 metais, skiepijimo programoje bus naudojamos „Moderna“ ir „Pfizer“ vakcinos.
Šiuo metu turimos vakcinos, kaip žinoma, nepasižymi dideliu veiksmingumu apsaugant nuo omikron atmainos, tačiau užsikrėtus padeda išvengti sunkios ligos eigos.
„Vienas iš dalykų, kurį aiškiai sužinojome apie naująją omikron atmainą ir jos potipius, yra tai, kad vakcinos šiuo atv eju nuo užsikrėtimo labai gerai neapsaugo. Tačiau dėl jų savybės palengvinti ligos eigą paskiepijus didelę dalį gyventojų Danija gali išvengti didelės ligos bangos“, – pažymėjo S. Brostrømas.
Parengta pagal thelocal.dk.
