Norvegijoje vienas iš keturių imigrantų dirba mažiau kompetencijų nei jo įgytas išsilavinimas reikalaujantį darbą, o įgūdžių neišnaudojimas darbo rinkoje apskritai yra visuomenės problema.
Turimų įgūdžių neišnaudojimas gerokai dažnesnis tarp imigrantų nei tarp likusių gyventojų – jų atveju 14 proc. dirba žemesnių reikalavimų nei jų turimas išsilavinimas reikalaujantį darbą. Tą rodo nauji Norvegijos statistikos tarnybos duomenys.
Pastaraisiais metais įvyko šiokie tokie pokyčiai, mat dar 2015 metais pernelyg kvalifikuotų savo darbo vietai imigrantų dalis siekė 42 proc.
Didelė dalis darbų, kuriuose nėra reikalavimo turėti aukštąjį ar atitinkamą išsilavinimą, yra tokiose srityse kaip prekyba, viešbučiai, restoranai, transportas.
Kaip rodo 2021 metų Norvegijos statistikos tarnybos ataskaita, būtent šiose srityse ir dirba didžiausia dalis imigrantų, kurių kvalifikacija yra aukštesnė nei turimas darbas. Ši dalis sudaro 70 proc. Be to, minėtosios sritys išsiskiria mažiausiais atlyginimais.
Imigrantai, kurių kvalifikacija yra per aukšta dirbamam darbui, uždirba gerokai mažiau nei tie, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka pareigas. Aukštesnės nei jų darbo reikalavimai kvalifikacijos imigrantai taip pat uždirba mažiau nei likusi gyventojų dalis, kurių kvalifikacija yra aukštesnė už pareigas.
Kita vertus, imigrantų, kurių kvalifikacija atitinka darbą, atlyginimai mažai skiriasi nuo kitų gyventojų atlyginimų. Tai taikoma tik tos pačios profesijos darbams.
Tarp tų, kurie Norvegijoje gyvena mažiau nei dešimt metų, 2015–2021 metų laikotarpiu vidutiniškai 54 proc. imigrantų kvalifikacija buvo aukštesnė, nei reikalauja atliekamas darbas. O štai tarp tų, kurie Norvegijoje gyvena daugiau nei dešimtmetį, ši dalis sudarė 30 proc.
Labiausiai išaugo savo išsilavinimu ir kvalifikacija darbo vietą lenkiančių ir ilgiau nei dešimtmetį Norvegijoje gyvenančių imigrantų iš ES skaičius. 2015-aisiais tokių buvo 19 proc., 2021-aisiais – 30 proc. Daugumoje kitų grupių per minėtąjį laikotarpį šis procentas išliko stabilus arba sumažėjo.
Tad kodėl imigrantams sunkiau rasti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą?
2021 atliktas tyrimas parodė, kad problema gali slypėti ne pačiuose imigrantuose, o juos samdančiose kompanijose. Tyrimas parodė, kad kompanijos nepasitiki itin išsilavinusių imigrantų įgūdžiais. Jie abejoja tokių imigrantų sertifikatais, kalbų įgūdžiais, mano, kad šie dirbs ne taip veiksmingai.
Høgskolen i Innlandet universiteto profesorės Annette Risberg, vienos iš tyrimą atlikusių mokslininkių, manymu, darbuotojus samdančios kompanijos turi atidžiau įvertinti savo požiūrį ir paklausti savęs, dėl kokios priežasties nedrįsta įdarbinti aukštos kvalifikacijos imigrantų.
„Daugelyje sektorių stinga kvalifikuotos darbo jėgos. Taip yra dažnoje Europos valstybėje. Tačiau darbo jėga pasižymi savomis ribomis ir gali būti iš svetur. Todėl kompanijos turi taikyti naują požiūrį. Normalu baimintis ir abejoti dėl nepažįstamų dalykų, tačiau atvirumas tikrai nepakenks. Organizacijoms didesnė darbo jėgos įvairovė išeina į naudą“, – neabejoja mokslininkė.
Parengta pagal forskning.no.
