Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pažymėjo, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.
„Tarnybų išaiškinimas akivaizdus: tai buvo tyčiniai veiksmai. Mes nekalbame apie nelaimingą atsitikimą. Apie tai, kas už viską atsakingi, informacijos dar neturime“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.
Kopenhaga prognozuoja, kad neveikiančių, bet dujų pilnų vamzdynų nuotėkis gali tęstis „mažiausiai savaitę“ – tol, kol išseks iš po vandeniu nutiestų vamzdžių išsiskiriantis metanas, teigė Danijos energetikos ir klimato ministras Danas Jørgensenas.
Dviejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją ir Europą, fiksuojami nepaaiškinami nuotėkiai, keliantys įtarimų dėl sabotažo.
Skandinavijos šalių institucijos antradienį pranešė apie nustatytus du nuotėkius iš dujotiekio „Nord Stream 1“, nutiesto Baltijos jūros dugnu. Šie nuotėkiai užfiksuoti prabėgus kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“.
Danijos kariuomenės užfiksuotose ir antradienį paskelbtose nuotraukose trijose nuotėkių vietose Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose matyti smarkiai burbuliuojantis jūros paviršius.
Švedijos Nacionalinis seismologijos institutas anksčiau antradienį paskelbė, kad prieš tai, kai buvo aptikti nuotėkiai trijose dujotiekių „Nord Stream“ vietose, buvo užfiksuoti du povandeniniai sprogimai.
Uppsalos universiteto seismologijos institutas prieš pat nuotėkius netoli jų vietų prie Danijos Bornholmo salos krantų taip pat užfiksavo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, sakė šio universiteto seismologas Peteris Schmidtas.
„Tokį intensyvų energijos išsiskyrimą gali sukelti tik sprogimas. Galima pastebėti, kad šis energijos išsiskyrimas buvo labai staigus“, – pabrėžė P. Schmidtas.
Danijos premjerė M. Frederiksen pažymėjo, kad „sunku būtų patikėti, jog tai nutiko netyčia“.
„Tai yra neįprasta, ir aš noriu patikinti, kad vyriausybė ir kitos institucijos situaciją vertina labai rimtai“, – pridūrė Danijos premjerė, šiuos įvykius pavadinusi „neeiline situacija“.
Vienas iš „Nord Stream 1“ nuotėkių įvyko Danijos ekonominėje zonoje, kitas – Švedijos ekonominėje zonoje, o „Nord Stream 2“ nuotekis užfiksuotas Danijos ekonominėje zonoje.
Apie nuotėkį „Nord Stream 2“ pirmą kartą buvo pranešta pirmadienį.
Danijos energetikos agentūra paragino taikyti „didesnį pasirengimą elektros ir dujų sektoriuje“, pranešė D. Jørgensenas.
Europos Komisija pabrėžė, kad dar per anksti spėlioti apie nuotėkių priežastis.
„Manome, kad šiuo metu negalime nustatyti, kokia yra nuotėkių priežastis. Ir akivaizdu, kad bet koks sabotažo veiksmas bet kokiai infrastruktūrai yra tai, ką mes smerktume“, – sakė Europos komisijos atstovas spaudai Ericas Mameris.
Danijos energetikos agentūra aiškino, kad paveikta bus tik nuotėkio zona, tačiau į atmosferą patekęs metanas turi „klimatui žalingą poveikį“.
Agentūra taip pat paragino taikyti „didesnį pasirengimą elektros ir dujų sektoriuje“, pranešė D. Jørgensenas.
„Dujotiekių pažeidimai įvyksta itin retai, todėl matome poreikį padidinti pavojaus lygį dėl to, kas nutiko“, – sakė Danijos energetikos agentūros direktorius Kristofferis Böttzauwas.
Dėl nuotėkių buvo paskelbti navigaciniai įspėjimai penkių jūrmylių atstumui ir 1000 metrų skrydžio aukščiui.
Dujotiekius pastaruoju metu gaubė geopolitinė įtampa. Rusija, kuriai Vakarai dėl invazijos į Ukrainą paskelbė sankcijas, reaguodama nutraukė gamtinių dujų tiekimą Europai.
„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ priklauso konsorciumui, kurį didžiąja dalimi valdo Rusijos dujų milžinė „Gazprom“. Šiuo metu jie neeksploatuojami, bet dujotiekių linijose vis dar yra dujų, ir jos nuo pirmadienio veržiasi lauk.
Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo skirtas dvigubai padidinti Rusijos dujų importo į Vokietiją pajėgumus. Tačiau Berlynas, likus kelioms dienoms iki karo, „Nord Stream 2“ blokavo.
Vokietija, kurios energijos poreikiai labai priklausomi nuo iškastinio kuro importo iš Rusijos, nuo to laiko patyrė didelę įtampą, nes Maskvai mažino tiekimą. Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ palaipsniui mažino per „Nord Stream 1“ tiekiamų dujų kiekį, kol rugpjūčio pabaigoje visiškai uždarė dujotiekį, kaltindama Vakarų sankcijas dėl būtino dujotiekio remonto vilkinimo.
Vokietijos dienraštis „Tagesspiegel“ pranešė, kad „gali būti, jog „Nord Stream“ dujotiekiai buvo pažeisti tikslinių atakų ir dėl to įvyko nuotėkiai“.
Pasak vyriausybei ir atitinkamoms institucijoms artimo šaltinio, cituojamo laikraštyje, „viskas viskas rodo, kad tai tikrai nebuvo atsitiktinumas“.
Notėkių incidentai neturi jokios įtakos dujų tiekimui Danijai, pažymėjo Danijos energetikos ministras.
Parengta pagal thelocal.no ir tv2.dk.
