Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – kas ketverius metus Lietuvoje vykstantis unikalus sporto ir tautinės vienybės renginys, suburiantis lietuvių bendruomenes iš viso pasaulio. 2025 m. žaidynės vyko liepos pradžioje Palangoje, viename gražiausių Lietuvos kurortų.
Šiemet vykusios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės dar kartą parodė, kad fizinis aktyvumas gali tapti puikia proga lietuviams iš viso pasaulio susiburti ir stiprinti bendrystę. Tarp dalyvių – ir Geteborgo lietuvių bendruomenės nariai, atstovavę Švedijai. Apie renginį sužinoję iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacinio laiško, bendruomenės nariai nusprendė prisijungti ir aktyviai dalyvauti.
- Taip pat skaitykite: Lietuviai Švedijoje. Geteborgo lietuvių bendruomenė mini 15 metų jubiliejų
Komandą sudarė šeši nariai – visi entuziastingi, nors ir ne profesionalūs sportininkai. Pagrindinė jų sporto šaka buvo šiaurietiškasis ėjimas, o vienas komandos narys dalyvavo bėgimo rungtyje, kurioje iškovojo garbingą trečiąją vietą. „Kadangi tai buvo mėgėjiškos varžybos, treniravomės pagal galimybes – kiekvienas individualiai“, – pasakojo komandos atstovė.
Nors Geteborgo lietuvių bendruomenei tai buvo pirmasis dalyvavimas tokiose žaidynėse, įspūdžiai – neišdildomi. „Tai labai svarbu. Širdyje mes vis tiek esame lietuviai, kad ir kur gyventume. Tokie renginiai suvienija mus visus“, – sako Geteborgo lietuvių bendruomenės pirmininkė Vaida Urbonienė. Anot jos, susitikti su tiek daug lietuvių iš įvairių pasaulio kampelių vienoje vietoje – neįkainojama patirtis. Buvo džiugu pamatyti pažįstamus iš ankstesnių renginių, seminarų ir konferencijų, o taip pat susipažinti su naujais žmonėmis, su kuriais jau užsimezgė draugystės. Šiaurietiškas ėjimas – sporto šaka, kurioje pasirodyta ypač sėkmingai. Komanda džiaugėsi tiek savo pasiekimais, tiek ir puikia atmosfera. O R. Šulinsko iškovota trečioji vieta bėgime tapo tikru bendruomenės pasididžiavimu.
- Taip pat skaitykite: Lietuviai Švedijoje. Krepšinis, kuris jungia: lietuvio indėlis į Švedijos jaunimo gyvenimą
„Visas renginys praėjo labai sklandžiai – tvyrojo šilta, draugiška atmosfera, kuri padėjo pamiršti bet kokį jaudulį ar nuovargį. Nors varžybos pareikalavo pastangų, džiaugsmas, bendrystė ir pasididžiavimas savo kilme nusvėrė bet kokius iššūkius. Buvo išties gera būti kartu – tarp savų, tarp lietuvių iš viso pasaulio“, – pasakoja Vaida. Žaidynės buvo daugiau nei tik sporto renginys – tai ir prasmingas būdas puoselėti lietuvišką tapatybę.
Paklausus, ar tokie renginiai stiprina pasaulio lietuvių bendruomenę, atsakymas buvo vienareikšmis: „Taip.“ O tiems, kurie dar nedalyvavo, patarimas paprastas: „Žinau, kad ne visada lengva suderinti atostogas, bet planuokite iš anksto – kitos žaidynės vyks po trejų metų. Būtinai pabandykite – tai tikrai verta“, – sako Vaida.
Paklausti apie ateitį, Geteborgo komandos nariai neslepia – planuoja dalyvauti ir kitose žaidynėse. O organizatoriams ir būsimiems dalyviams jie linki bendradarbiavimo ir tikros lietuviškos vienybės.
- Taip pat skaitykite: Trys šalys, viena svajonė. Ar Skandinavijos švietimo sistema padeda išlaikyti lietuviškumą
Paklausti apie ateitį, Geteborgo komandos nariai neslepia – planuoja dalyvauti ir kitose žaidynėse. Organizatoriams ir būsimiems dalyviams jie linki bendradarbiavimo ir tikros lietuviškos vienybės.
„Norėčiau, kad lietuviai, gyvenantys toje pačioje šalyje, bet priklausantys skirtingoms bendruomenėms, nebūtų skirstomi į pavienius dalyvius. Ne visos bendruomenės yra pavaldžios centrinei organizacijai, tačiau visos jos yra lietuviškos ir svarbios. Vis dėlto tai nei kiek nesumažina mūsų bendrystės jausmo. Mes buvome, esame ir būsime draugiški, aktyvūs ir matomi“, – pabrėžia bendruomenės pirmininkė.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Lietuviškiausia pižama – kūrybos šventė MiLiT Studio mokykloje Norvegijoje
