Migrena yra viena iš labiausiai paplitusių neurologinių ligų pasaulyje. Ja serga daugiau kaip 15 proc. pasaulio gyventojų, o Švedijoje kasmet su šia liga susiduria apie 1,5 mln. žmonių. Dėl tokio paplitimo migrena Švedijoje laikoma visuomenės sveikatos problema.
Liga gerokai dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą, darbingumą bei gyvenimo kokybę.
Dažniausi migrenos priepuolių sukėlėjai
Pasak Karolinska instituto profesorės ir neurologijos tyrėjos Andrea Carmine Belin, dažniausiai migrenos priepuolius išprovokuoja:
- stresas;
- hormonų pokyčiai;
- nereguliarus valgymas;
- miego trūkumas.
Nors pats migrenos priepuolis paprastai nėra pavojingas gyvybei, liga gali stipriai apriboti žmogaus galimybes dirbti, mokytis ar rūpintis kasdieniais reikalais.
Migrena dažnai paveldima
Specialistų teigimu, genetinis polinkis yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių.
„Keturi iš penkių migrena sergančių žmonių turi artimą giminaitį, kuris taip pat kenčia nuo šios ligos“, – teigia profesorė Andrea Carmine Belin.
Šiuo metu Švedijoje aktyviai vykdomi moksliniai tyrimai, siekiant geriau suprasti genetinius ligos mechanizmus ir sukurti dar veiksmingesnius gydymo metodus.
Kuo migrena skiriasi nuo paprasto galvos skausmo?
Dažniausia galvos skausmo forma yra įtampos tipo galvos skausmas. Migrena nuo jo skiriasi aiškiais požymiais.
Gydytojai migreną įtaria, jei:
- galvos skausmo priepuoliai kartojasi ir trunka nuo 4 iki 72 valandų;
- skausmas dažniausiai jaučiamas vienoje galvos pusėje;
- jis yra pulsuojantis ir vidutinio arba stipraus intensyvumo;
- kartu pasireiškia pykinimas, padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui.
Fizinis aktyvumas dažnai dar labiau sustiprina skausmą, todėl nemažai žmonių priepuolio metu būna priversti gulėti lovoje.
Ką rekomenduoja Švedijos sveikatos apsauga?
Švedijos gydytojai pabrėžia, kad vienas svarbiausių žingsnių – stebėti savo ligą ir fiksuoti, kada pasireiškia priepuoliai bei kas juos galėjo sukelti. Tai padeda tiksliau įvertinti ligos eigą ir parinkti tinkamiausią gydymą.
Taip pat rekomenduojama:
- laikytis reguliaraus miego režimo;
- nepraleisti valgymų;
- mažinti stresą;
- reguliariai ir pagal galimybes sportuoti;
- taikyti atsipalaidavimo technikas.
Kas yra migrena su aura?
Maždaug penktadaliui sergančiųjų pasireiškia migrena su aura.
Aura dažniausiai paveikia regėjimą – žmogus gali matyti mirgančias zigzagines linijas ar šviesos blyksnius. Rečiau pasireiškia rankos tirpimas, kalbos ar jutimų sutrikimai.
Aura paprastai trunka nuo 5 iki 60 minučių. Kai kuriems žmonėms po jos prasideda stiprus galvos skausmas, tačiau ne visada.
Kokia finansinė pagalba priklauso Švedijoje?
Jeigu migrena yra lėtinė ir dėl jos tenka dažnai nedirbti, galima kreiptis į Švedijos socialinio draudimo agentūrą dėl specialios apsaugos žmonėms, kurie dėl lėtinių ligų dažnai serga.
Tokiu atveju gali būti:
- netaikomas karencijos atskaitymas;
- tam tikrais atvejais ligos išmoka gali būti mokama nuo pirmosios nedarbingumo dienos;
- sumažėja darbdavio finansinė našta dėl dažnų darbuotojo nedarbingumo laikotarpių.
Kas gali gauti šią apsaugą?
Į ją gali pretenduoti asmenys, jei:
- tikėtina, kad per 12 mėnesių sirgs daugiau nei 10 kartų;
- dėl ligos vienu kartu gali būti nedarbingi ilgiau nei 28 dienas;
- neseniai gavo visą arba dalinę darbingumo kompensaciją;
- dėl organų ar audinių donorystės reikia laikinai nedirbti;
- yra apdrausti Švedijos socialinio draudimo sistemoje.
Galima gauti ir ligos išmoką
Švedijos socialinio draudimo agentūra pabrėžia, kad žmonės, sergantys lėtine migrena, gali turėti teisę ne tik į specialią apsaugą, bet ir į ligos išmoką.
Ji skiriama tuomet, kai dėl ligos žmogaus darbingumas sumažėja bent 25 proc., o gydytojas patvirtina nedarbingumą.
Ką svarbu žinoti gyvenantiems Švedijoje?
Švedijos sveikatos specialistai ragina nenumoti ranka į dažnus galvos skausmus. Jei priepuoliai kartojasi, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba neurologą. Ankstyva diagnozė leidžia tiksliau įvertinti ligos eigą, o sergant lėtine migrena galima pasinaudoti ne tik sveikatos priežiūros paslaugomis, bet ir valstybės teikiama finansine parama.
