Danijos savivaldybės gauna vis didesnes pajamas iš parkavimo mokesčių ir baudų už parkavimo taisyklių pažeidimus.
Kaip žino visi važinėjantys miestuose, kainos už parkavimą pastaraisiais metais padidėjo, baudos – taip pat.
Danijos automobilių savininkų organizacijos FDM atlikta apklausa rodo, kad per pastaruosius 10 metų tiek parkavimo kainos, tiek baudos išaugo 41 procentu, praneša „Jyllands-Posten”.
FDM patarėjas teisės klausimais Dennis Lange teigia, jog ypač didžiuosiuose miestuose dėl parkavimo vietų trūkumo žmonėms nebelieka kito pasirinkimo, kaip tik parkuoti automobilius nelegaliai.
„Savivaldybės greit pripras prie tokio tipo pajamų gavimo, kai į savivaldybės iždą plaukia milijonai kronų”, – neabejoja D. Lange.
Jis taip pat mano, kad savivaldybės yra nepakankamai jautrios parkavimo vietų poreikiui, dar daugiau, stengiasi apriboti šių vietų skaičių labiau, nei tai yra reikalinga. Todėl miesto gyventojai ir svečiai turi problemų norėdami prisiparkuoti.
2016-aisiais šalyje buvo 43 savivaldybės su kontroliuojamomis parkavimo aikštelėmis ir 22 savivaldybės su mokamomis aikštelėmis. Savivaldybė yra atsakinga už mokėjimų ir baudų surinkimą, tačiau ji privalo perduoti valstybei daugiau nei surinktos sumos.
Visgi savivaldybės gali sumažinti iš parkavimo gaunamą sumą, taip pat investuoti į parkavimosi vietas ir automobilių stovėjimo aikšteles. 2008-aisiais surinktos lėšos sudarė 649,7 milijonų Danijos kronų. Šiemet laukiama 916,3 milijonų.
Nacionalinė vietos valdžios institucijų asociacija (Kommunernes Landsforening, KL) tvirtina, kad toks lėšų rinkimas nėra pasipinigavimo schema. „Dauguma savivaldybių surinktas lėšas naudoja eismui reguliuoti, o ne tiesiog savivaldybės iždui prikimšti”, – sako KL technikos ir aplinkos sektoriaus vadovas ir Kolding meras Jørnas Pedersenas.
Parengta pagal „The Copenhagen Post”.
